Perskaičiusi „Šiaulių naujienose” išspausdintą straipsnį „Seneliams nereikia auksinių tualetų”, labai suglumau, nes sužinojau, kad į Rėkyvoje kuriamus Savarankiško gyvenimo namus bus keliami ir Trakų gatvėje esančių Senelių namų gyventojai. Man tapo labai skaudu, nes akivaizdu, kad miesto valdininkai ar net dar didesni ponai taikosi į šią senų žmonių gyvenimo vietą. Juk išvežti senelius iš miesto į Rėkyvą, tai tas pats, kaip išvežti juos į mišką.

Dabar, kai seneliai gyvena Trakų gatvėje esančiuose senelių namuose, jiems labai patogu - gali ir į miestą išeiti, ir parduotuvės ranka pasiekiamos, ir į turgų kitas dar nueina. Aš nesu tų namų gyventoja, tačiau dažnai apsilankau, nes juose gyvena man artimas žmogus. Aš matau, kad žmonės ten jaučiasi laimingi, nes jiems sukurta jauki aplinka, sukurtos bendravimo tradicijos, kurios vienija ten gyvenančius žmones ir visi jaučiasi it viena šeima.

Keisčiausia man tai, kad šis pastatas nuolat renovuojamas - sudėti plastikiniai langai, šarvuotos durys. Juk logiška, kad niekas pastato nerenovuotų, jei planuotų jį kažkam parduoti. Dabar akivaizdu, jog kažkas žino, kas jį pirks, tad ir stengiasi kuo daugiau padaryti už valdiškus pinigus. Aš įsitikinusi, jog kažkas šį pastatą tvarkosi sau, todėl ir priima tokius sprendimus, kurie visiškai nepalankūs nei miestui, nei senam žmogui.

Regina URNIEŽIENĖ