Zita KATKIENĖ

Vakar popiet Architektų  gatvėje prieš Moters ir vaiko kliniką stovinčiam Žaliūkių  vėjo malūnui palaužti sparnai. Vienas viršutinių sparnų  triokštelėjo perpus, o šoninis sparnas taip pat kažkoks keistai perkrypęs - pūstels stipresnis vėjas ir tas gali neatlaikyti.

Vakar, tiesa, ir tokio didelio vėjo nebuvo. Tačiau prieš tai ne vieną šios vasaros vėtrą  išgyvenę Žaliūkių malūno sparnai nebeatlaikė. Viršutinis sparnas lūžo perpus, šiek tiek pakrypęs ir dar vienas sparnas. „Aušros“ muziejaus direktoriui Raimundui Balzai nieko keisto - vėtrų šią vasarą būta tikrai didelių, o malūno sparnai dar nesisuka, tai ir galėjo būti išklibintos konstrukcijos. O vakar, pasak R. Balzos, gal tiek ir bereikėjo.

Tada, kai nauji sparnai buvo sumontuoti, tik bandymui jie buvo prasukti rankomis, nes vėjo tą  dieną nebuvo. Kai sparnai nesisuka, esant dideliam vėjui neišvengiamas didelis pasipriešinimas. Ir sparnai galėję lūžti.

„Pasakykit nors vieną malūną, kurio sparnai nebūtų lūžę”, - ramina direktorius besistebinčius, lyg jam nė motais, kad vėl prireiks pinigų ir taip brangiai kainavusiai restauracijai. Pasak direktoriaus, Žaliūkių malūno restauracijos darbus atlieka ŪAB „Meba”, tad jos vadovai vakar jau buvo informuoti apie nulūžusį sparną.

„Jie ir imsis remonto darbų”, - teigia direktorius ir nesibaimina dėl to, kad nė metų neatlaikė brangiai kainavę ąžuoliniai malūno sparnai. „Tokių sparnų meistrų, kaip būdavo anksčiau, jau nebėra, todėl kyla įvairių problemų”, - sako  direktorius.

Praėjusių metų  lapkritį buvo baigtas restauruoti vėjo malūnas. Atkurti sunykę  malūno elementai, atnaujinta išlikusi technologinė įranga, nes planuota, kad baigus darbus tam tikromis, tiktai retomis bei ypatingomis progomis, pasak. E. Balzos, vėjo malūno sparnai iš tikrųjų suksis ir mals miltus.

 

Buvo planuota, kad jau rugpjūčio mėnesį bus baigti visi projekto ”Žaliūkių medinio vėjo malūno restauravimas ir pritaikymas visuomenės reikmėms” darbai. Deja, pabaigą teko nukelti, nes, pasak šio projekto vadovo Raimundo Balzos, dar liko nebaigtų aplinkos tvarkymo darbų, kiemo apšvietimas dar neįrengtas.

Pagal minėtą projektą  numatyta ne tik atgaivinti vėjo malūną. Jau pastatytas ir malūnininko namas, su autentiškai įrengtu vidumi. Šio projekto bendra vertė siekia per 2 milijonus litų. Projektas finansuojamas iš Norvegijos paramos fondo ir valstybės biudžeto lėšų. Direktorius teigia, kad lūžusiam malūno sparnui remontuoti papildomų pinigų ieškoti neprireiks - jie bus iš tų pačių restauravimui skirtų pinigų. 

Prieš 130 metų  pastatytas Žaliūkių vėjo malūnas Šiauliuose yra vienintelis išlikęs, tad ir saugomas medinės architektūros technikos paveldo objektas. Jo paskirtis, pasak R. Balzos, jau pasikeitė. Buvo laikas, kad jame plušę malūnininkai tiekė miltus Rusijos caro kariuomenei, ne tik aplinkiniams gyventojams. Dabar jo paskirtis kultūrinė. Tapo tradicija prie malūno rengti miestiečių pamėgtas Senųjų amatų dienas, švęsti Užgavėnes.

Pačio vėjo malūno restauravimas, pasak direktoriaus, truko dešimt mėnesių. Darbų atlikta už 621 tūkstantį litų. Kiek lėšų prireiks lūžusiam sparnui remontuoti, direktorius vakar dar negalėjo pasakyti. Tai, pasak direktoriaus, rangovo rūpestis. Ir ne tik šiandien, kai dar nebaigta rekonstrukcija, bet ir dar penkerius metus į priekį - toks garantinis laikotarpis. 

Restauracijos metu suremontuotas Žaliūkių malūno karkasas, liemens žiedas, malūno kepurė, grąžulas, laiptai, grindys, langai, liukai, durys, maišų kėlimo, grūdų pylimo mechanizmai, autentiškų girnų kubilai. Atkurtas ir sparnų velenas, krumpliaračiai, restauruotos ir kitos išsilaikiusios malūno dalys.

Ąžuoliniai malūno sparnai, pasak R. Balzos, visiškai nauji. Todėl ir keista, kad taip greitai pasidavė vėjui. Statybininkus, pasak R. Balzos, konsultavo tradicinių statybos technologijų konsultantas, nes visi restauravimo ir atstatymo darbai buvo vykdomi laikantis tradicinių statybos technologijų.