Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas: „Savarankiškai skirstant socialines pašalpas jų gavėjų skaičius rajone 2012 metais mažėjo 25 procentais.“
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Paskelbti 2012 metų savivaldybių ir geriausių Lietuvos merų reitingai, kurie atskleidė, jog Šiaulių miesto savivaldybės reitingas aukštesnis nei miesto mero, o Akmenės rajono meras, pelnęs antrąją poziciją, toli aplenkė savo savivaldybę.
Taigi, kuo svarbūs šie reitingai ir ką jie pasako apie savivaldybę ir jos merą?

Savivaldybė – dvylikta
Vienam šalies savaitraščiui šeštąjį kartą paskelbus 2012 metų savivaldybių reitingus, Šiaulių miesto savivaldybės vieta nudžiugino šiauliečius – savivaldybė jame pakilo iš 52-osios į 12-ąją vietą.
Pagal visus reitingo kriterijus Šiauliai, surinkę 89,1 taško, net šiek tiek lenkia 13-ojoje vietoje esantį Panevėžį.
Tiesa, pateikti duomenys jau kiek senstelėję – kai kurie 2012 metų liepos 1-osios, kai kurie rugpjūčio 1-osios, tad iki praėjusių metų pabaigos jie jau gerokai pakitę ir gal jau nebeatspindi realios padėties.
Tačiau vienaip ar kitaip tai objektyvūs kriterijai, kurie rodo Šiaulių mieste praėjusių metų tam tikru laiku buvusią situaciją. Pirmasis kriterijus – gyventojų skaičiaus pokytis (- 1,5 proc.), antrasis – vidutinis darbo užmokestis (1 588 litai), trečiasis – bedarbių skaičius tarp darbingo amžiaus gyventojų (7,6 proc.). O toliau paskaičiuota, kiek iš vieno tūkstančio Šiaulių gyventojų vaikų gauna nemokamą maitinimą (203,3), yra socialinės rizikos šeimų (1,4), pensininkų (197,9), socialinių pašalpų gavėjų (55,9) ir taip toliau.
Taigi padėtis, sprendžiant pagal reitingą, Šiauliuose ne tokia jau prasta, nors, žinoma, šiek tiek apmaudu, kad mūsų miestą lenkia ne tik didmiesčiai, bet ir rajonai – Klaipėdos, Utenos, Mažeikių, Elektrėnų.

Meras – devynioliktas
O štai tarp trisdešimties geriausių, tai yra daugiausiai naudos savo miestams ir rajonams duodančių, Lietuvos merų Šiaulių meras Justinas Sartauskas 12-osios vietos taip ir nepasiekė – liko devynioliktas.
Trisdešimt procentų penktąjį kartą sudarytame reitinge merų „svorio“ sudarė minėti 2012 metų savivaldybių reitingai, o 70 procentų – anoniminės apklausos, kurioje dalyvavo patys savivaldybių merai, ministerijų, departamentų, Seimo tarnybų, verslo asociacijų ir kitų institucijų atstovai.
Ir štai iš šių atsakingų žmonių Šiaulių meras tegavo tik 32 taškus – nepalyginamai mažiau nei 2013 metų geriausiuoju meru pripažintas Utenos rajono meras Alvydas Katinas (125 taškai) ar antrąją vietą reitinge pelnęs Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas (127 taškai).
Belieka tik guostis, kad šiemet meras jau bent ne 36–40 vietoje kaip ankstesniais metais.

Reitingavimas rajonui – naudingas
Akmenės rajono savivaldybės 2012 metų reitingas toli gražu ne iš geriausių – pats paskutinis 60 vietų lentelėje. Net Šiaulių rajono savivaldybės reitingas geresnis – 45-asis. Tačiau bendras pirmąją kadenciją mero pareigas vykdančio Akmenės rajono mero Vitalijaus Mitrofanovo įvertinimas įspūdingas.
O kadangi nebuvo galimybių paklausti, kaip į tokias aukštumas jį „sureitingavo“ anoniminėje apklausoje dalyvavusieji, teko kreiptis į patį V. Mitrofanovą.
Akmenės rajono meras pareiškė, kad toks jo įvertinimas buvo netikėtas, tačiau sutiko pasidalyti spėjimais, kodėl taip įvyko.
Juolab, kad nors ir nelabai atitinkantis dabartinius rodiklius savivaldybių ir mero reitingavimas, ypač teigiamas, esąs rajonui naudingas.

Pilotinis projektas ir savivalda šalyje
Pirmiausiai V. Mitrofanovas išskyrė Akmenės rajono kartu su kitomis keturiomis šalies savivaldybėmis dalyvavimą pilotiniame socialinių pašalpų projekte.
Akmenės rajonas iš 16 milijonų litų, skirtų socialinėms pašalpoms, sutaupė 7 milijonus litų, kai socialiniai darbuotojai per metus aplankė visus pretendentus socialinėms pašalpoms gauti ir atsijojo apsimetėlius. O už sutaupytus pinigus rajone buvo įrengta vaikų žaidimų aikštelių, šaligatvių, apšvietimo sistemų ir kitokių vadinamųjų gerovės darbų.
„Antra, aš jaudinuosi ne tik dėl Akmenės rajono: dalyvaujant šitame eksperimente jaučiau atsakomybę už visas savivaldas, kad jomis galima pasitikėti, kad joms galima perduoti daugiau funkcijų – ne tik socialinių pašalpų mokėjimo, bet ir švietimo, ir žemės klausimų“, – sako Akmenės rajono meras.
V. Mitrofanovas teigia, kad, ko gero, anoniminės apklausos rezultatus jo naudai ir nulėmė tai, kad jis nevengia savo nuomonės viešai išsakyti gindamas savivaldybes, didesnį jų savarankiškumą.

Mero įtaka
„Kokia mero įtaka savivaldybei? Štai visi žino Druskininkų mero pavardę ir vardą, bet vargu ar daug kas pasakytų, kas buvo, yra Palangos miesto merai, nors pastarasis kurortinis miestas yra ir palankesnėje geografinėje vietoje, ir joje yra daugiau žmonių, – sako V. Mitrofanovas. – O pažiūrėkime į didmiesčius: kaip bevertintume A. Zuoką, bet Vilnius klesti, kitaip nei Kaunas, kuris po nepriklausomybės atkūrimo nors buvo geresnėje padėtyje, tačiau jam nesisekė su merais.“
Pasak V. Mitrofanovo, merui svarbu žinoti, kad kasdien jis turi ateiti į darbą su kažkokia idėja ir sukvietęs komandą ją išplėtoti, o ne laukti, kada darbo diena baigsis. To jį išmokiusi buvusioji šviesaus atminimo merė Eugenija Meškienė, kaip ir kitų būtinų dalykų – tolerancijos, kompromiso.
„Aš esu kategoriškai už tiesioginius merų rinkimus, nors pats nesu tiesiogiai išrinktas rajono žmonių. Gerai, sakysim, kad čia sutapo žmonių ir Tarybos narių nuomonės, – sako Akmenės rajono meras. – Bet kiek yra savivaldybių, kur partijos yra mažumoje ir susimetusios į krūvą pasiskyrė savo merą.“

Komentaras
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas:
„Aš niekada nemaniau, kad meras yra atskira institucija ar atskira figūra tam tikroje žaidėjų komandoje. Meras yra vienas iš Tarybos komandos narių, kuris organizuoja savivaldybės vykdomosios valdžios darbą, kuris yra jungiamoji grandis. Jei meras yra geras lyderis, šaunus specialistas, tai ir savivaldybėje rezultatai neblogi.
Be abejo, meras turi didelės įtakos bendriems savivaldybės rezultatams. Nors pasitaiko išgirsti, kad ten, kur stiprus meras, gal per daug valdžios ar kažko. Tačiau paanalizuokite savivaldybes: ten, kur stipri dauguma – vienos–dviejų partijų, ten ir yra daugiau teigiamų rezultatų, pasiekimų. Jei savivaldybėse penkios, šešios ar net septynios partijos sudaro valdančiąsias koalicijas, tai ten ir prasideda nedidelės, labai jau plonos vasarinės antklodės tampymas į kairę, į dešinę pagal kažkokias ambicijas.
Nenoriu kažko kaltinti, bet deja, taip būna. Atsiranda daug norų, reikalavimų ir atstovavimų ne tik kad asmenybėms, bet ir vietovėms, kaimams, miesteliams, protegavimo ir kitų dalykų.
Tik ten, kur yra aiški dauguma, aiškūs lyderiai, ten daugiau žiūrima bendrų interesų negu kažkieno, kas išgali antklodę timptelti į savo pusę.
Merui tikrai neužtenka vienos kadencijos padaryti įtaką, kad savivaldybėje pasimatytų teigiamų rezultatų.
Iš savo praktikos – nuo 2000-ųjų vadovauju Druskininkams ir jau tris kadencijas esu Lietuvos savivaldybių asociacijoje – galiu pasakyti, kad merui tik pradėjus savo pirmąją kadenciją, prasideda komandos formavimas. (Aš visada žmones vertinu pagal jų kvalifikaciją, o ne pagal pažiūras ir dar kažką, kas nėra svarbiausias dalykas darbe.) Kol susiformuoja gera specialistų komanda ir taip toliau, tai per metus tik pradedama įsivažiuoti ir įsižiūrėti į aplinkybes.
Rengti projektus, prioritetus, juos patvirtinti, padaryti ir t. t., reikia dar daugiau laiko. Man atėjus iš verslo, tai buvo kažkas baisaus: viskas svarstoma ir diskutuojama mėnesius, įrašoma į kažkokius planus, kai versle viskas paprasta – vakare sugalvojai, o ryte pradedi daryti.
Todėl savivaldybėje rezultatai pasimato arba pačioje kadencijos pabaigoje, arba tik antrojoje kadencijoje.
Todėl jei savivaldai parodomas dėmesys per mero reitingus, tai jau yra gerai. Tačiau nereikia manyti, kad galimi investuotojai savivaldybes vertina pagal reitingus. Jie vertina bendrą vaizdą: geografinę padėtį, vietos specialistų lygį ir kitus dalykus.