Šiaulių miesto taryba kvies „ant kilimėlio“ biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovus. Šie kasmet privalės pristatyti Tarybos nariams savo ataskaitą. Tokia praktika jau dešimtmetį vadovaujasi kitos šalies savivaldybės. Tuo metu Šiauliai nusispjovė ant įstatymų – kam čia varginti Tarybos narius, tegul tikrina Administracijos direktorius. Jei kas praslysta pro šio akis – oi, netyčia. Ir tada jau stebėk nesistebėjęs – pusšimto tūkstančių eurų visokiose „bangelėse“ nebėra.
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ

Kokie įstatymai? Mes pervargsim!
Prieš savaitę posėdžiavusiems Tarybos nariams buvo pateiktas sprendimo projektas, kuriuo nuspręsta keisti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentą. Vienas svarbiausių pakeitimų – atsisakyti iki šiol galiojusios praktikos, pagal kurią biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai savo ataskaitas teikdavo Administracijos direktoriui, o šis inkorporuodavo jų ataskaitas į savąją ir teikdavo Tarybai kiekvienų metų kovo mėnesio posėdyje.
„Tačiau Vietos savivaldos įstatymas nurodo, kad minėtų įstaigų vadovų ataskaitų išklausymas ir sprendimų dėl jų priėmimas yra išimtinė Tarybos kompetencija, kurios negalima perduoti jokiai kitai institucijai“, – apie ydingą Šiaulių miesto savivaldybės praktiką pasakoja miesto mero patarėja teisininkė Dovilė Žukauskienė.
Kitose šalies savivaldybėse įstaigų vadovų ataskaitas jau dešimtmečius tvirtina tarybos. Kodėl Šiauliams įstatymai nė motais? Teisininkė kiek pamąsto ir prisimena, kad maždaug 2009 metais, kai ji buvo išėjusi motinystės atostogų, Savivaldybėje buvo ruošiama nauja Tarybos veiklos reglamento redakcija. Buvo svarstyta apie tai, kad Tarybos nariai privalo atlikti savo pareigas ir išklausyti savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovų ataskaitas. Bet čia Tarybos nariai suskubo šiauštis.
„Kaip suprantu, buvo pasisakyta, kad mes turime labai daug įstaigų ir kad Taryba labai pavargs, ir fiziškai tiesiog negalės išklausyti tiek ataskaitų“, – sakė D. Žukauskienė.

Po padidinamuoju stiklu – daugiau nei 100 vadovų
Nori to Tarybos nariai, ar nenori – pareigą atlikti teks. Jau nuo kitų metų daugiau nei šimtas įstaigų vadovų – darželių ir mokyklų direktoriai, „Šiaulių vandenų“, „Šiaulių energijos“, „Busturo“ ir kt. galvos – turės stoti prieš Tarybos narių teismą. Visos minėtos įstaigos kasmet turės atsiskaityti iki liepos 1 d.
Čia galima įžvelgti abipusę naudą: Tarybos nariai pagaliau pamatys, kas ir kaip vadovauja įstaigoms, o įstaigų vadovai bus priversti gerinti savo veiklą. O ir nepakeliamas krūvis, pasirodo, galbūt nebus toks jau nepakeliamas. Svarbiausia – atlikti namų darbus.
„Žinoma, bus daugiau popierių, daugiau darbo Tarybai... Bet aš manau, kad visa tai yra išsprendžiama. Jeigu labai nuoširdžiai ir tvarkingai vadovai bus išklausyti komitetuose, tai galbūt nebebus poreikio kiekvieną vadovą Tarybos posėdžio metu kviestis į tribūną ir jo klausinėti. Be abejo, jei bent vienas Tarybos narys to pageidaus, taip ir bus“, – sakė teisininkė D. Žukauskienė.
Naujas rūpestėlis nepareigingiesiems
„Šiaulių naujienų“ žurnalistai norėjo pasiteirauti, ar Administracijos direktorius džiūgauja, jog nuo jo pečių nukris didžiulė atsakomybė, tačiau to padaryti nepavyko – Eduardas Bivainis pasiėmė kelias laisvas dienas.
Tuo metu jo pavaduotojas Martynas Šiurkus įsitikinęs, kad reglamento pakeitimas – į naudą. Tik esą reikėtų šiek tiek įsprausti į rėmus įstaigų vadovų rengiamas ataskaitas.
„Būtų gerai, kad tos ataskaitos nebūtų daromos pagal kiekvieno vadovo norus. Kad jos būtų daugiau mažiau standartinės. Tuomet pagal tam tikrus kriterijus būtų galima lyginti ir pačių įstaigų veiklos efektyvumą. Pavyzdžiui, kiek viena mokykla išleidžia telefoniniams pokalbiams, kiek kita, kodėl viena mokykla išleidžia popieriui 5 kartus mažiau nei dar kita ir pan.“, – pamąstymais dalijosi jis.
Šiaulių miesto meras taip pat įsitikinęs, kad reglamento pakeitimas duos naudos miestui. „Aš tikiu, jog didžioji dalis vadovų dirba gerai ir jiems bus malonumas parodyti savo darbą. Teks susirūpinti tiems, kurie įpratę „gerti kavą“ ir tai daro pernelyg „svarbiai“, – sakė jis.

Iš balos išlipo sausa
Žinoma, norėtųsi tikėti, jog visi įstaigų vadovai į savo darbą ir dabar žiūri atsakingai, stengiasi, jog būtų pasiekti geriausi rezultatai. Bet... Bandoje juk visada atsiranda juoda avis. Tikriausiai šiauliečiai puikiai prisimena skandalingą lopšelio-darželio „Bangelė“ istoriją, kai per trejus metus iš šios įstaigos sąskaitos išgaravo maždaug 47 tūkstančiai eurų.
„Šiaulių naujienos“ jau ne kartą rašė, kad šioje įstaigoje dirbusi buhalterė iš „Bangelės“ banko sąskaitos pervesdavo pinigus ne tik sau, bet ir savo močiutei. Buhalterė savo darbovietės pinigais taip pat padenginėjo skolą vienam bankui. Tokios kelerius metus vykdomos piniginės operacijos nebuvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą.
Šių metų kovo mėnesį bylą baigęs nagrinėti Šiaulių apygardos teismas už padarytą nusikaltimą buhalterei skyrė laisvės apribojimą vieneriems metams keturiems mėnesiams. Beje, ji turės neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, o lopšeliui-darželiui atlyginti padarytą žalą – beveik 47 tūkstančius eurų.
Tuo metu daugiau nei dvidešimt metų įstaigai vadovavusi Danutė Ona Statulevičienė buhalterės vagysčių nepastebėjo. Įtarimo buvusiai lopšelio-darželio direktorei nesukėlė ir tai, kad dėl vykusio lėšų grobstymo kartais pinigų nebeužtekdavo ir įstaigos darbuotojų atlyginimams išmokėti.
Už tai, kad sudarė galimybę vyr. buhalterei iššvaistyti didelės vertės įstaigai priklausantį turtą, buvusiai ugdymo įstaigos direktorei buvo pareikštas įtarimas dėl tarnybos pareigų neatlikimo. Tačiau teismas pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės ją atleido.