Sutikite, kad vos pajuntame nenumaldomai artėjant atostogas, puolame į paniką – kur, su kuo, už ką ir kada? Atsipalaiduokime. Net jeigu ir nespėsime į madingiausių užjūrio kurortų ir siautulingų paplūdimių mados traukinį – nieko baisaus. Žinoma, niekas neatsisako galimybės pasivartyti baltame pajūrio smėlyje ar pasižiūrėti egzotinių šokėjų pasirodymo leidžiantis tropikų saulei.

Bet ne šį kartą.
Šiemet manęs neapleidžia mintis, kad tolimą kraštą mieliau išmainysiu į čia pat esantį, tačiau dar visai nepažįstamą ir neištyrinėtą. Jaučiu kažkokią tarsi sąžinės graužatį, kad kai tik turiu laisvo laiko ir atliekamų pinigų, stengiuosi aplankyti kokią nors naują kultūrą, bet tuo pat metu visai neturiu laiko savajai. Dažnai mane aplanko mintis, kad Lietuvą mes pažįstame netgi mažiau už kitas šalis, nes kai čia gyveni, vis galvoji, kad nuvyksiu ten rytoj, o gal kitą ar dar kitą savaitgalį. O jis taip niekad ir neateina. Lieka tik paguoda, kad tas lankytinas objektas tikriausiai „niekur nepabėgs“.
Taigi, pats metas toli neieškant aplankyti gražias mūsų krašto vietas ir istoriją akylai saugančius etnografinius kaimus. Kartais juk net gretimas kaimas gali būti dar neatrastoji žemė.
O kadangi net „The New York Times“ skelbia, kad šiemet būtina aplankyti Lietuvą, matyt reikia daryti išvadas ir nebeatidėlioti. Mano ryžtą dar labiau sustiprino prieš porą dienų portale DELFI atrastas lankomiausių Lietuvos gamtos objektų dešimtukas.
Ir aš tikrai prižadu aplankyti juos.
Aplankykite ir Jūs.
Gero savaitgalio!