Romualdas BALIUTAVIČIUS

Šiaulietės Jūratės Aukselienės (pavardė pakeista) sodo namelį jau kelinti metai pamėgo širšės, kurios čia nusilipdo sau lizdą. Pasak jos, širšės yra labai didelės, jų liemuo - „piršto ilgio”, o žmogui nugalabyti esą gana ir dviejų įgėlimų. Girdėjusi, jog tokio įspūdingo dydžio vabzdžiai šylant klimatui į mūsų kraštus atkeliavo iš Prancūzijos ar kitų šiltų kraštų. Moteris tai vadina „žiauria problema” ir nežino, ką daryti, kaip atsikratyti neprašytų įnamių? Galbūt žiema, kai šie vabzdžiai miega, yra tinkamiausias metas ko nors griebtis?

 

Enciklopedija teigia, jog širšė (arba širšuolas) yra pati stambiausia iš Europoje paplitusių vapsvų.  Širšės gaudo bites ir kitus vabzdžius (dėl to kartais šis vabzdys dar vadinamas „bičių vilku”), tačiau pačios neėda – grobį parneša lervoms. Širšių nuodai veikia daugumos žinduolių kraujotakos sistemą, smarkiai sumažindami kraujo spaudimą ir sulėtindami kraujo apytaką. Stambus kanopinis gyvūnas gali žūti, jeigu jam įgeliama 2-3 kartus. Žmonėms šie vabzdžiai gelia retai. Širšės puola tik tada, kai susierzina. Ypač tada, kai besimaitinančiai širšei yra sutrukdoma. Kartais žmogus miršta ir nuo vieno širšės įgėlimo, jeigu įgeltasis būna alergiškas jų nuodams. Nuo širšių įgėlimo 2008 metais Lietuvoje mirė moteris.

Beliko pasikalbėti su gamtininkais – gal jie žino, kokia širšių rūšis neduoda ramybės minėtai šiaulietei bei patars, ką reikėtų daryti? Juolab kad orams sušilus vabzdžių kolonija gali apsigyventi ir pas bet kuriuos jos kaimynus...

Gamtininkas ir knygų autorius Stasys Gliaudys: „Vasarą šie vabzdžiai dažnai aplanko žmogaus gyvenamas vietas, nes čia susiranda sau maisto. Į rudens pabaigą širšių nebelieka: visi kolonijos nariai išmiršta, o žiemoti lieka tik jaunos apvaisintos patelės. Jos palieka savo lizdą ir pasklinda po apylinkes, ieškodamos vietos peržiemoti. Dažnai įsirausia į žemę ar po lapais, arba randa kitokias natūralias slėptuves. Mano namelyje Raudsparnėje širšės nuo seno pamėgo palėpę, kur lipdo savo lizdus. Kai spalio viduryje darbavausi kieme, šalia akmenų ekspozicijos po pamatais radau kelis centimetrus į žemę įsiraususias bei žiemoti pasirengusias širšes”. 

„Ar tiesa, kad šie dideli, apie 5-6 centimetrų ilgio vabzdžiai yra ateiviai iš šiltesnių kraštų?”

S. Gliaudys: „Reikėtų pamatyti, tačiau greičiausia, kad nerimą moteriškei kelia širšių patelės, kurios neretai užauga itin didelės. Tačiau žiemą jų lizdas lieka tuščias, todėl jį galima pašalinti”.

„Greičiausiai. Orui sušilus (šie vabzdžiai mėgsta šilumą) širšės bandys čia arba kažkur netoli susirasti vietą naujo lizdo statybai. Patelė pradeda lipdyti vadinamąjį namą, kol išauga darbininkės. To reikėtų neleisti, pavyzdžiui, papurkšti cheminiu preparatu „Kobra”. Nereikia laukti, kol vabzdžių prisidaugina”, - teigia gamtininkas.

Vis dėlto sunku įsivaizduoti, kad pusantro centimetro vabzdžiai „padidėja” 3-4 kartus...

„Kodėl gi ne, jeigu yra maisto? Į vasaros pabaigą šie vabzdžiai labai išauga, ir ypač – patelės. Ar gali viename lizde gyventi keletas arba keliolika patelių? Gali. Kiek pavojingas šių didelių vabzdžių įgėlimas? Didelės širšės nuodų turi 2-3 kartus daugiau negu mažesnės jų gentainės. Spręskite patys”.

Gamtininkas prisiminė, kaip kitados tokia širšė jam einančiam iš mokyklos įgėlė į sprandą. „Širšės gyveno ąžuolo drevėje, o mes vaikai eidami prošal apmėtydavome akmenimis, pagaliais ir pan. Taip išerzinome, kad po to nebegalėjome pro tą ąžuolą vaikščioti – tekdavo daryti vingį”.

S. Gliaudys: „Skirtingai nei bitės, geldama širšė geluonio odoje nepalieka. Įgeltą vietą galima suvilgyti trinto česnako, svogūno arba gysločio (trauklapio) sultimis”.

Panašiai kalbėjo ir Povilas Ivinskis, Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vadovas. „Didelės širšės nėra ateivės. Jų pilna visur ir Lietuvoje gyvena nuo seno. Pernai šių kaip ir kitokių širšių buvo mažiau – priklauso nuo metų.

Širšės mėgsta lizdus lipdyti žmogaus kaimynystėje (žmonių nebijo), palėpėse, įsikuria inkiluose, gyvena ir miškuose. Lizdai, kuriuos lipdo širšės, gali būti net pusmaišio dydžio”.

Ar tiesa, kad šitokios didelės širšės įgėlimas yra žmogui labai pavojingas?

„Ne, ne, nėra labai pavojinga. Nebent jeigu žmogus jautrus jų nuodams. Šiuo požiūriu bitės labiau pavojingos, o jų įgėlimas labiau skausmingas. Todėl tikrai panikuoti neverta: kol širšės neprispausi, tol ir neįgels”.

Norint išvengti nepageidaujamos širšių kaimynystės P. Ivinskis pataria, jog geriausia iš pat karto sunaikinti patelę ir pradėtą lipdyti jos lizdą. Anot jo, tai geriausia atlikti vakare. Yra ir kitokių būdų. Širšės mėgsta saldėsius, kvapus (pavyzdžiui, vyno) todėl galima pakabinti stiklainį su trupučiu prarūgusios uogienės - širšės dažniausiai čia ir prigeria. Tokios yra „nekaltos” priemonės, kuriomis populiaciją galima stipriai sumažinti. Žinoma, šalia viso to dar egzistuoja cheminiai preparatai.