Nors Šiaulių miesto savivaldybės atstovai sako, kad kol kas jokių sprendimų dėl Rėkyvos nuovados patalpų nėra, rėkyviškiai įtaria, kad patalpos bus suremontuotos už Savivaldybės lėšas ir po to „prichvtizuotos“.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Deimantė MIKOLAITYTĖ
Racionalumu Šiaulių miesto valdžia tikrai nepasižymi. Ištaškė milijoną Savivaldybės „vienam langeliui“, kuris, kaip pripažįsta patys politikai, išėjo ne toks, kokio tikėjosi. Panašu, kad miesto biudžeto lėšų švaistymas tuo nesibaigs, rėkyviškiai įtaria, kad Savivaldybės koridoriuose bręsta dar viena „geniali“ idėja – suremontuoti ir „prichvatizuoti“ Rėkyvos nuovadą. Rėkyviškiai sako, kad jau dabar žmonės raginami pasirašyti, kad jie sutinka, jog į valdiškas patalpas įsikraustytų ritualines laidojimo paslaugas teiksiantis privatininkas. Manoma, kad įsileidus privatininką Rėkyvos nuovados patalpos būtų privatizuojamos.
Mainai vardan mainų
Policijos paprašyta, Šiaulių miesto savivaldybė sutiko perimti seną, aptriušusį Rėkyvos nuovados pastatą, o pareigūnams atidavė Savivaldybei priklausiusį „baliuškomis“ garsėjusį butą Parko gatvėje 4.
Pasiėmė Šiaulių miesto savivaldybė nuovadą su joje vis dar besiglaudžiančiais pareigūnais ir Šiaulių pagyvenusių žmonių asociacija. Skiria lėšų pastato išlaikymui ir galvoja, ką su juo daryti. Pastato rekonstrukcija, preliminariais Savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjo Gyčio Skurkio, skaičiavimais, kainuotų apie milijoną litų. Privatizuoti – irgi variantas, tačiau jeigu tikitės, kad Savivaldybė priims racionalų sprendimą, galite suklysti.
Suremontuos ir „prichvatizuos“?
Šiaulių miesto savivaldybės valdininkai sako dar jokių sprendimų dėl Rėkyvos nuovados nepriėmę. Turto valdymo skyriaus vedėjo Gyčio Skurkio teigimu, svarstomi keli variantai. Išsikrausčius pareigūnams į nuovados patalpas svarstoma perkelti Rėkyvos bendruomenę arba Rėkyvos seniūniją. Esą šios abi įstaigos nebeišsitenka po vienu stogu. Be to, bendruomenės nariai nori susitikti ir savaitgaliais, o valdiška institucija savaitgaliais nedirba. Prisiglausti Savivaldybės patalpose norėtų ir į draugiją susibūrę ugniagesiai. Jiems irgi reikia patalpų.
„Jeigu bus nuspręsta Rėkyvos bendruomenei, ugniagesiams ar Rėkyvos seniūnijai skirti patalpas Rėkyvos nuovadoje, tada patalpas reikia sutvarkyti ir į privatizuojamų objektų sąrašą šios patalpos nebus įtrauktos. O jei bus nuspręsta privatizuoti, tada neberemontuosime. Nors ir suremontavus galima parduoti – tik, žinoma, už didesnę kainą“, - teigia G. Skurkis.
Tačiau Rėkyvos bendruomenės pirmininkė Nijolė Malakauskienė įtaria, kad ne viskas yra taip, kaip viešai deklaruojama. Pirmininkė mano, kad patalpas Savivaldybė suremontuos iš biudžeto lėšų, o po to leis „prichvatizuoti“.
„Kalbos apie bendruomenės patalpų perkėlimą į nuovados patalpas yra tik akių dūmimas. Jau dabar žmonių klausiama, ar jie norėtų, kad policijos nuovados patalpose būtų įrengta palaikų šarvojimo salė, teikiamos laidojimo paslaugos. Susirinkimo metu mums iš karto buvo pasakyta, kad tokias paslaugas teiktų privati bendrovė, o ne Savivaldybė. Todėl nereikia čia mūsų mulkinti. Pasakytų tiesiai šviesia, kad Savivaldybė sukiš milijonus litų pastato rekonstrukcijai, o po to „prichvatizuos“, - sako Rėkyvos bendruomenės pirmininkė N. Malakauskienė.
Turto valdymo skyriaus vedėjas G. Skurkis sakė girdėjęs, kad žmonės norėtų, jog Rėkyvos nuovados patalpose būtų įkurta šarvojimo salė, Anot jo, teoriškai tokia galimybė yra, tačiau tokių paslaugų tikrai neteiktų Savivaldybė. Jei būtų norima tokias paslaugas teikti valdiškose patalpose, turėtų būt skelbiamas viešas konkursas, sudaromos sutartys su įsipareigojimais trejus arba penkerius metus teikti tas paslaugas ir vargu ar atsirastų verslininkų, norinčių tiek daug investuoti. Pardavusi pastatą Savivaldybė negalėtų verslininko priversti įsteigti šarvojimo salę.
„Kol kas viskas tik kalbų lygyje. Vyksta derybos, kalbamasi su Rėkyvos bendruomenės atstovais, su ugniagesių draugija, Pagyvenusių žmonių asociacijos nariais bei seniūnija. Sprendimų dar nėra.
Jeigu nuspręsime į Rėkyvos nuovados patalpas įleisti visuomenininkus ar perkelti seniūniją, nemanau, kad pastatas būtų įtrauktas į privatizuojamų objektų sąrašą. Arba parduodame, arba remontuojame ir įleidžiame Savivaldybės ar visuomenės atstovus. Manau, kad niekas neleis priimti nelogiško, neracionalaus sprendimo“, - sakė G. Skurkis.
Neūkiškumo pavyzdys - „vienas langelis“
„Šiaulių naujienose“ jau rašėme apie tai, kaip Šiaulių miesto savivaldybės kori9doriuose bręsta idėja atrakinti duris į Savivaldybę. Akivaizdžiai priešrinkiminę kampaniją pradėję vykdyti vadinamosios „paksininkų“ partijos nariai prabilo apie tai, esą „vienas langelis“ veikia ne taip, kaip tikėtasi. Esą žmonės negali lengvai patekti pas valdininkus, todėl siūlo kartą ir visiems laikams atrakinti duris į Savivaldybės administracinį pastatą.
Idėja sveikintina – žmonės niekada nepritarė valdininkų užrakinimo nuo žmonių idėjai, tačiau tie patys „paksininkai“, priimant sprendimą išleisti milijoną litų „vieno langelio“ įrengimui, tada kėlė rankas balsuodami už.
Dar keisčiau atrodo faktas, kad įrengiant „vieną langelį“ Šiaulių miesto savivaldybė iš Europos Sąjungos „pritraukė“ tik 150 tūkstančių litų, o net milijoną litų išleido iš miesto biudžeto. Kai, pavyzdžiui, Alytaus miesto savivaldybė „vieno langelio“ įdiegimui iš Europos Sąjungos gavo daugiau kaip 1,2 milijono litų. Net ir Plungės rajono savivaldybė „vieno langelio“ principo diegimui iš Europos Sąjungos „pritraukė“ beveik dvigubai daugiau lėšų nei Šiaulių miesto savivaldybė – beveik 230 tūkstančių litų.