Romualda URBONAVIČIŪTĖ

Po avarijos atominėje elektrinėje Japonijoje Europos šalys viena po kitos atsisako atominės energetikos, o Lietuvoje ruošiamasi statyti naują atominę elektrinę. Apie tai kalbamės sufiziku atomininku, Šiaulių universiteto profesoriumi Arvydu Juozapu JANAVIČIUMI. 

- Klaidinami žmonės dėl Japonijos atominės elektrinės. Kai privatus britų gręžinys sprogo Meksikos įlankoje ir išsiliejo nafta, jis padarė žalą, patikėkite manimi, galbūt didesnę už atominės elektrinės avariją. Bet kadangi tai padarė JAV vyriausybei draugiška kompanija iš Anglijos, tai didelio triukšmo dėl to nebuvo, nors nusiaubtos gražiausios Karibų salos, gražiausios JAV vietovės, turtingiausia gamta, kadangi privati firma norėjo sutaupyti kokius dešimt milijonų dolerių anksčiau užbaigdama paruošti naują gręžinį.

Pasižiūrėkime, kokia problema Japonijoje. Kuo čia dėta branduolinė energetika ir atominės elektrinės, jei ši Fukušimos elektrinė buvo statoma, kad vėl kažkiek - keliasdešimt milijonų dolerių - būtų sutaupyta (o prarado keliasdešimt milijardų), vos ne ant jūros kranto, tarytum Japonijoje nebūtų žinoma, kad cunamius čia sukelia nuolatiniai žemės drebėjimai.

Sakykim, Šiauliai aprūpinami vandeniu iš Bubių vandenvietės, kurią gręžiant ir dar mano sūnus dalyvavo, kol neišvyko į JAV, kur jis dabar inžinieriumi dirba. Galima buvo gręžti čia pat, mieste – surasti blogesnės kokybės užteršto vandens. Tačiau paskutiniais tarybiniais metais buvo gręžiama ten ir šiandien šiauliečiai aprūpinami geru vandeniu.

Taip, kad ir tą elektrinę buvo galima statyti už penkiolikos kilometrų (kaip nuo Šiaulių iki Bubių vamzdžius nutiesti) ir jokių problemų nebūtų buvę.

Negalima patikėti projektų privačioms firmoms, kurios gali sukelti nacionalinio masto nelaimes. Jokiu būdu negalima, nes net Černobylio avarija įvyko, kaip rusai prisipažino, darant nesusijusius su eksploatacija bandymus civilinėje atominėje elektrinėje. 

- Aš kovojau spaudoje, visur kur galėjau, kad neuždarinėtų nei pirmo, nei antro reaktorių. Uždaryti mūsų paskutinį atominės elektrinės bloką nebuvo jokių rimtų priežasčių, išskyrus Briuselio diktatą, nes Briuselis dabar diktuoja mums ir kada keltis, ir kada miegot, kokį cukrų air kokius agurkus valgyti. 

Kitąkart man atrodo, kad ne mes laimėjome Žalgirio mūšį, o Vakaruose tie, kurie mums diktuoja dabar visas sąlygas. Man atrodo, kad tie diktatui paklusę žmonės buvo įpratę paklusniai nugaras lenkti prieš Kremlių, dabar taip pat lenkia ir prieš Briuselį – visai nediskutuodami, visiškai pažeisdami Lietuvos ir jos žmonių  interesus. 

Tai, kas atsitiko uždarius atominę elektrinę? Negi Lietuva pasidarė saugesnė? Lietuva ir taip buvo saugi. Be to, atominę elektrinę pastatys baltarusiai ir visai nesvarbu, ką mes čia šnekame. Mes galime šnekėti, o jie statys, nes jiems jos reikia – juk nei baltarusiai, nei lietuviai neturi akmens anglies kaip kad Vokietija, kur vis svarstoma, ar deginti anglį, ar naudotis atominėmis elektrinėmis. Prancūzija neturi akmens anglies ir turi tik atomines elektrines, kurios, be abejo, yra tik valstybinės – tokia yra šios valstybės politika. Todėl Prancūzijoje galima auginti vynuoges, o Vokietijoje – nelabai dėl nuolatinių rūgščių lietų. Kai tokie palyja Lietuvoje, iš karto nuvysta pomidorai, bulvės ir taip toliau.

Lietuvoje uždarius atominę elektrinę gamtos užterštumas padidėjo taip, tarytum į gatves būtų papildomai išvažiavę trys milijonai automobilių, nes mazutu, turinčiu sieros ir kitų pavojingų priemaišų, sukeliančių vėžį ir plaučių ligas, kūrenamos elektrinės gamtą teršia šimtus kartų daugiau už atomines. Ir vien tas faktas, kad mes deginsime vietinį kurą, suksime vėjo malūnėlius, Lietuvoje energetikos problemos neišspręs. Bet tai nereiškia, kad mes neturime naudoti vietinio kuro ar nestatyti vėjo elektrinių.

Dabar vėl po avarijos Japonijoje pradėjo šnekėti, kad gal reikėtų uždaryti visas atomines elektrines. O juk atominės elektrinės - vienintelis būdas išsaugoti deguonies sluoksnį, kuris yra labai plonas: jei visą deguonį paverstume skysčiu, tai jis virš žemės sudarytų tik apie dvidešimties centimetrų sluoksnį. Deguonies žemėje nėra tiek daug, kad būtų galima bet ką deginti ir gamintis energiją.

Ir dar tos tuščios kalbos apie elektromobilius – vai, vai, vai, bus mažesnis užterštumas... Neteršk savo automobiliu, nes ir elektrinis terš - juk tam bus deginamas sieros turintis mazutas, dujos ar kitas kuras.

- Keisčiausia, kad Lietuvoje svarstant energetikos klausimus nedalyvauja tie aukštos kvalifikacijos specialistai iš Kauno energetikos instituto - aukšto lygio įstaigos, kuri tarybiniais laikais dalyvavo visuose Tarybų Sąjungos atominiuose projektuose, tarp jų - ir kariniuose. Juk būtent tie žmonės kaip tik turėtų turėti lemiamą žodį sprendžiant šituos klausimus. Bet ne - šiandien sprendžia energetikos klausimus, kas tik nori, tik ne specialistai. 

Ką duoda nuolatinis šitų specialistų ignoravimas? Tas ignoravimas ir net nesitarimas su ekonomikos specialistais priveda prie to, kad atliekamos tiesiog grandiozinės „operacijos“. Štai pasirodo, kad visi dujų vamzdynai po Lietuva jau nebepriklauso Lietuvai. Buvo parduotas aukščiausio lygio strateginis objektas! O juk tai yra šimtą kartų svarbesnis negu Zoknių oro uostas, apie kurio gynimą nuo išgrobstymo esu rašęs, kai tai buvo aktualu.

Parduoti vamzdynai ir po to mes dar reiškiame pretenzijas tiems, kurie juos nusipirko. Kai slapta nuo visuomenės galima parduoti visus dujotiekius, tai visos tos mūsų kalbos, kad čia galime parsivežti pigių dujų laivais, yra tuščias muilo burbulas. Juk tų dujų nesinešiosi kišenėse į namus! Vamzdynai parduoti užsienio šalims – „Gazpromui“ ir kažkokiai Vokietijos firmai, taip sakant, geriausiems Lietuvos draugams. Galų gale kalta buvusi vyriausybė, kuo čia dėtas „Gazpromas“. O ir naujoji vyriausybė triukšmo dėl šito baisaus sandėrio nekėlė, matyt, tik tam, kad opozicija pritartų visokioms koncesijoms statant atominę elektrinę. Kaip pasakė vienas žymus mūsų politikas, galima įtarti... O kodėl ne.

- Jei Europos Sąjunga norėtų atsigavimo Baltijos šalyse, tai galėtų užpirkti dujas iš karto kolektyviai. Bet ne, didelės šalys perkasi atskirai ir gauna žymiai mažesnėmis kainomis nei mes. 

30 centų pakelti dabar esančias dujų kainas, išvertus į normalią kalbą, tai reiškia dar baisesnę emigraciją, dar baisesnį žmonių bėgimą ir skurdą. Nes aš, profesoriumi būdamas ir dirbdamas daugiau nei vienu etatu, vos galiu susimokėti už dujas. Dujų katilu apsišildome su žmona architekte 120 kvadratinių metrų plotą nuosavame name, nes žmonai reikia kambarėlio susidėti projektams, man kambarėlio – knygoms. Ir žiemą tas šildymas kainuoja apie tūkstantį litų kas mėnesį. Kai dar pabrangs, tai gal ir aš neįstengsiu susimokėti.

Šitoks pabranginimas, šitokie pasakymai „neleisime, neleisime“, o dabar, pasirodo, – vis tiek leisime, ir man kartais susidaro vaizdas, kad mūsų atominę elektrinę buvo leista lengva ranka uždaryti tam, kad geriau vyktų biznis su dujomis Kodėl aš negaliu įtarti, kaip sako mums žinomas politikas, kad kažkam iš politikų buvo naudinga uždaryti prieš laiką atominę elektrinę ir po to pirkti iš Rusijos dujas per įvairius tarpininkus, kad pinigėlių srautai nutekėtų ten, kur reikia.

 

Pažiūrėkime, kas darosi su planuojama naujos elektrinės statyba. Dėl to aš parašiau energetikos ministrui Arvydui Sekmokui - siūlydamas Lietuvai tinkamą reaktorių. Visiškai nebrangų - kainuojantį tik penkis milijardus litų, kaip tik tokio galingumo, kokio reikia Lietuvai ir pastatomą per trumpą laiką – ketverius metus. 

Jeigu norės dalyvauti Lenkija ir Latvija, galime bendrai užsakyti dar du blokus. Nuolat brangstant dujoms Lietuvai užsisakyti pirmąjį tokios visiškai saugios elektrinės bloką reikia nedelsiant, o nepradėti pačiai spręsti Lenkijos ir Latvijos energetikos problemas. 

Negirdėjau, kad kur nors Europoje reaktoriai būtų statomi koncesijos būdu, nes koncesininkai stengsis statyti kuo brangesnę elektrinę ir kuo greičiau susigrąžinti investuotus pinigus. Manau, kad pastačius koncesijos būdu (ne taip, kaip Suomijoj, panaudojant valstybės ir vietos verslininkų kapitalą) atominę elektrinę kainos už elektrą turėtų padidėti mažiausiai du kartus. Ir tai dar vadinama Lietuvos energetine nepriklausomybe. Nejaugi tokį naują Viljamso variantą (tik daug baisesnį) palaimins mūsų Seimas, o gal pasigailės Lietuvos žmonių. Be to, kam ir Seimas bus reikalingas beveik ištuštėjusioj Lietuvoj. Ar Seimo nariai balsuodami už atominės elektrinės statybą koncesijos būdu apie tai pagalvos, tai greitai ir paaiškės.

Sulaukiau viceministro Romo Švedo atsakymo (2010-01-29) į mano laišką ministrui  A. Sekmokui. Ir kokio atsakymo! „Dėkojame už elektroniniu paštu pateiktą informaciją apie AP1000 reaktoriaus technologiją. Informuojame, kad naujos atominės elektrinės Lietuvoje poveikio vertinimo aplinkai ataskaitoje „Westinghouse“ ir „Toschiba“ kompanijų siūloma AP1000 reaktoriaus technologija yra išnagrinėta ir įvertinti šios technologijos privalumai... (Vadinasi, privalumų mano siūlomoje technologijoje yra – tokių greitai pastatomų reaktorių užsisakė ir italai, kurie irgi neturi akmens anglies, ir kinai, - A. J. Janavičiaus pastaba.) Šiuo metu vyksta naujos atominės elektrinės koncesijos konkursas... (Vadinasi, mes, kaip kokia atsilikusi šalis, suteiksime kažkam koncesiją lietuvius aprūpinti elektra. Kai kažkada švedai čia turėjo degtukų koncesiją, tai lietuviai mokėjo daug kartų brangiau už degtukus negu visi kaimynai, nes „koncesija“ yra žodžio „privilegija“ sinonimas. Taigi išeina, kad mes ieškome žmonių, kurie sutiktų iš mūsų skurdaus krašto gauti privilegijų, ir kad tuo pačiu mes užtikrintume mažiausiai 50 metų brangiausiais elektros kainas, kaip kad dabar po visų tų machinacijų su „Mažeikių nafta“ – mokame brangiausiai už benziną Pabaltijy, kaip ir po šitos koncesijos mokėtume ir už atominės elektrinės išgaunamą elektrą ne pigiau, o brangiau negu dabar už tose paprastose dujinėse elektrinėse pagamintą, - A. J. Janavičiaus pastaba.) Apie kiekvieną naujos elektrinės projekto etapo įgyvendinimą visuomenė yra ir bus informuojama per žiniasklaidą (Dar gražiau - juk turėtų informuoti ne apie projekto įgyvendinimą, o apie projekto pasirinkimą, - A. J. Janavičiaus pastaba.)“. 

Toks yra viceministro Romo Švedo atsakymas.

Dabar per valstybinę televiziją varinėjamos tuščios kalbos apie naują atominę elektrinę nedalyvaujant ekonomistams, energetikos specialistams tik klaidina Lietuvos žmones.

Absurdas! Juk nereikėtų mūsų vyriausybei nė penkių milijardų litų šiam reaktoriui skirti – užtektų trijų, nes du sumestų mūsų pramonininkai norėdami turėti pigios elektros energijos. Tik kažkokie niekingi trys milijardai! Tuo tarpu nepamatuotos skolos užsieniui didėja kaip sniego lavina.

Paprasčiausiai čia ieškoma būdų, vėl galima įtarti, kažkieno naudai susirasti kažkokią kompaniją, kuri statys elektrinę ilgai kaip Valdovų rūmus, kur bėgs pro visus plyšius pinigėliai, kaip dabar bėga uždarant Visagino atominę elektrinę.

Negi netikite, kad tie rusai inžinieriai, kurie ją eksploatavo, galėjo ir ją uždaryti dešimt kartų pigiau negu per atstumą kažkokie vokiečiai ir rusai. Dabar išplautos didžiulės pinigų sumos - milijardai, o tas uždarymas net neprasidėjęs. Ir finale - Lietuva pati sumokės už tą uždarymą, nes jau yra dingę pinigai. 

Kai Lietuva sužinojo, kad dingo uždarymui skirti pinigai, manau, galėjo griežtai Briuseliui pasakyti: tamstos Europos bankuose pradingdėte pinigus – mažiausiai keletą milijardų, afera aiški ir ji vyko ne Lietuvos teritorijoje, o Vokietijos bankuose, todėl reaktorių eksploatuosime iki galo, kol leidžia Tarptautinė atominės energetikos agentūros išduota licencija... Bet ne, neišdrįso, nepasakė. 

Todėl tai nėra vien mano ir ministro susirašinėjimo reikalas – tai visos Lietuvos reikalas.

Tai gal dabar Europos Sąjunga Lietuvą gina nuo tų rusiškų ir baltarusiškų atominių elektrinių? Nieko panašaus. Ką reiškia vien noras aušinti Nemuno vandeniu, tarytum nėra ežerų, pelkių Baltarusijoje? Lietuvai daromą spaudimą – šį kartą politinį. Nes viena, aušinti upės, kuri prateka ne per vieną valstybę ir įteka ir taip į labiausiai užterštą jūrą, vardu Baltija, vandeniu, ir visai kas kita - uždaro baseino, kaip Visagine. Tai nepalyginami dalykai. 

O jei, neduok Dieve, avarija, tai pusė Europos maudytųsi radioaktyviose Baltijos  jūros bangose. Atrodo, kad Briuselio proto bokštams rūpi tik rusiškos dujos ir globalizacija, susivedanti į diktatą ekonomiškai silpnoms sąjungininkėms. Kitu atveju Briuselis turėtų protestuoti prieš realią grėsmę sudarančios, Nemuno vandeniu aušinamos Baltarusijos atominės elektrinės statybą. Keista ir Rusijos pozicija, nes avarijos atveju nukentėtų ir Kaliningrado sritis. Nebent abi Baltarusijos AE statytojos dar pasirašė sutartį ir su ponu Dievu - tada kitas reikalas.