Šiaulių miesto kultūros skyriaus vedėja Patricija Poderytė: „Steigti dabartinėje situacijoje, kai ir koncertinė įstaiga vos bepakvėpuoja su savo orkestrais, kokią nors naują kultūros įstaigą – nerealu“. Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Šiandien švenčiama Tarptautinė teatro diena dar kartą priminė Šiauliams nemalonų faktą, kad mūsų mieste profesionalių teatrų yra mažiau nei, sakykim, Panevėžyje. Gerokai mažiau – 4:2 Panevėžio naudai.
Poreikis yra – teatrai neišsilaiko
Tokia šios dienos statistika: Šiauliuose yra valstybinis dramos teatras ir neseniai įkurta viešoji įstaiga teatras vaikams „Birbironas“, Panevėžyje – be valstybinio Juozo Miltinio dramos teatro dar trys biudžetiniai: „Menas“, Muzikinis ir lėlių „Vežimo“.
Nors reikia pripažinti, kad vienu metu ir dar visai neseniai Šiauliuose buvo net trys: Estrados teatras iš Šiaulių universiteto estrados meno specialybės absolventų ir lėlių teatras „Avilys“ . Tik jau antri metai, kai Estrados teatro nebėra, o jo iniciatorius ir buvęs vadovas Juozas Žibūda apie priežastis, kodėl nebėra, nebenori kalbėti, o ir lėlių teatras „Avilys“ išsikėlė į Vilnių.
O kad Šiauliuose profesionalūs teatrai reikalingi, rodo ir neseniai įregistruoto teatro vaikams „Birbironas“ pavyzdys. Nors šis mažas – trijų aktorių – teatras kol kas neturi savo patalpų ir dekoracijas aktoriai laiko butuose, jo aktorius Audrius Cinkutis teigia, kad Šiaulių dramos teatro vaikiškų spektaklių repertuaras žiūrovų poreikių nepatenkina, todėl su trimis spektakliais ir keliomis kitokio pobūdžio programomis „Birbironas“ yra laukiamas ir darželiuose, ir mokyklose.
Be to, šiauliečių poreikį teatrui liudija ir tas faktas, kad miestiečiai ypač gausiai lanko gastroliuojančių teatrų spektaklius.
Iš mėgėjų į profesionalus
Šiaulių dramos teatras, sako jo vadovas Antanas Venckus, galimų konkurentų nebijantis.
„Mes už įvairovę – kuo daugiau žmogus turi galimybių rinktis, tuo geriau, - teigia A. Venckus. - Tačiau čia yra svarbiausia teatro lygis. Manau, kad Panevėžio teatras „Menas“, įkurtas Juliaus Dautarto, ilgai kovojo, kol pasiekė tam tikrą lygį ir profesionalų statusą.“
O ir Panevėžio muzikinis teatras ne iš karto tapo profesionaliu teatru.
„Ne iš niekur mūsų teatrai atsirado: „Vežimo teatras“ – visiškai mažiems, „Menas“ – paaugliams, Muzikinis – muzikos gerbėjams, nes publikos visiems užtenka, - sako šio teatro vadovas Vidmantas Kapučinskas. - Iš pradžių mūsų operetė buvo mėgėjiška, paskui – pusiau mėgėjiška, o vėliau nuspręsta ją daryti profesionalią.“
Tad ir iš Šiauliuose ne vieną dešimtmetį veikiančių neprofesionalių – mėgėjų – teatro studijų Panevėžio profesionalių teatrų pavyzdžiu galėtų atsirasti naujų teatrų. Vien ko verta šiemet už savo veiklą „Aukso paukšte“ apdovanota vaikų ir jaunimo teatro studija „Kompanija šauni“, vadovaujama Dalės ir Virginijaus Dargių, Lietuvos mėgėjų teatro sąjungos narys jaunimo mėgėjų teatras „Helijas“, vadovaujamas Virgilijos Staševičiūtės.
Šiaulių miesto Kultūros centre, ir Moksleivių namuose, ir mokyklose yra ir daugiau tokių dramos studijų, kurios yra orientuotos į jų veikloje dalyvaujančių žmonių užimtumą laisvu metu, o ne miesto visuomenės kultūrinių poreikių tenkinimą.
Kad panevėžiečiams būtų gera gyventi. O šiauliečiams?
O kaip ir kodėl biudžetiniai Panevėžio teatrai išsilaiko ir šiais kriziniais laikais? Muzikinio teatro direktorius ir dirigentas V. Kapučinskas sako, kad dėl dviejų priežasčių: Panevėžyje Juozo Miltinio teatro dėka yra išugdytos kelios teatro žiūrovų kartos, o antra – „Panevėžio kultūrininkai nuolat daro spaudimą miesto valdžiai“.
Panevėžio miesto savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė pritaria direktoriui: visų keturių Panevėžio teatrų lankomumas yra pats didžiausias tarp kultūrinių miesto įstaigų ir visi jie turi savo žiūrovus.
„Išlaikyti juos iš miesto biudžeto sunku, nes neturime tiek valstybinių kultūros įstaigų, kiek jų turi Šiauliai – mūsų ir muziejus priklauso miestui. Bet kažkaip mums pavyksta, nors šiemet biudžetas kultūros įstaigoms sumažintas 15–20 procentų (Šiauliuose – iki 30 procentų – red. past.), - sako Kultūros ir meno skyriaus vedėja. - Galiu tik pasidžiaugti, kad miesto taryba į kultūrą žiūri dar pakankamai gražiai ir supranta, kad žmonėms turi būti gera šiame mieste gyventi.“
O štai Šiaulių miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Patricija Poderytė į klausimą, kodėl Šiauliuose mažiau profesionalių teatrų nei Panevėžyje, atsako vienareikšmiškai: „Pirmiausiai todėl, kad ir esamų kultūros įstaigų finansavimas kol kas yra minimalus, o dar politikai sprendžia, ar ir tos pačios reikalingos. Antra, kad turėtume tiek teatrų, kiek Panevėžys, reikalingas ir politinis sprendimas, ir atitinkamo lygio kolektyvai su labai iniciatyviais vadovais“.
Vedėjos nuomone, ne miesto valdžia turi įsteigti profesionalius teatrus – tai turi būti pačių menininkų iniciatyva ir didelis noras kurti miesto žmonėms.
