Šiandien profesinio ugdymo problematikai skiriama daugiau dėmesio nei įprastai. Vis dažniau akcentuojama, kad visi profesoriais nebūsime ir milijonų neuždirbsime. Todėl mokiniai raginami nenuvertinti profesinio ugdymo.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

v

Diana JANUŠAITĖ
Deja, dėl šalyje vyraujančių stereotipų net ir prastais pažymiais gimnaziją baigusieji mieliau nusprendžia tapti teisininkais. Aišku, pastebima ir kita tendencija – profesinę mokyklą renkasi turintys aukštąjį išsilavinimą.
Plačiau apie profesinio mokymo problemas kalbėta švietimo ministrės Audronės Pitrėnienės vizito metu Šiaulių profesinio rengimo centro (ŠPRC) Prekybos ir verslo skyriuje.

Turi daugiau šansų įsidarbinti
Vis dažniau pastebima, kad į profesines mokyklas stoja baigę universitetus ar kolegijas. ŠPRC direktoriaus Sauliaus Dargužo nuomone, absolventus rinktis profesinį mokymą skatina galimybė įgyti daugiau praktinių įgūdžių.
„Šiais metais priėmėme apie šimtą absolventų, baigusių aukštąsias mokyklas. Gal jiems prireikė daugiau praktinių įgūdžių. Arba suprato, kad padarė klaidą, rinkdamiesi profesiją anksčiau“, – tokio pasirinkimo priežastis vardijo S. Dargužas.
Anot jo, negalima teigti, esą į profesinę mokyklą, stoja tik tie, kurie prastai mokėsi bendrojo ugdymo ar aukštosiose mokyklose.
„Pas mus įstoja ir labai gerai mokslus baigusių mokinių bei absolventų. Matyt, jie supranta, kad turėdami profesinį išsilavinimą įgyja pranašumą prieš kitus“, – kalbėjo direktorius.
Pavyzdžiui, žmonės, atliekantys žemesnės kategorijos darbus, greičiau įsisavina visą technologiją. Po to, lengviau užima vadovaujančias pozicijas.
Be to, asmuo, baigęs aukštąją mokyklą ir turintis profesinį išsilavinimą, tapęs inžinieriumi arba verslininku, žinos viską, pradedant nuo primityviausio, paprasčiausio technologinio proceso iki valdymo administravimo ir marketingo.

Nereikėtų orientuotis tik į universitetus
Visuomenėje vis dar gajus stereotipas, esą protingi vaikai mokosi tik gimnazijose ir aukštosiose mokyklose, o profesinėse – tik atsilikėliai. Tačiau S. Dargužas tokią mintį iš karto suskubo paneigti.
„Neskubinkite vaikų gyventi, leiskite jiems patiems pasirinkti, ko iš tiesų nori. Jeigu mes vaikams nesudarysime tinkamų sąlygų mokytis, iš išorės primesime jiems nepatinkančią specialybę ir neugdysime tokių specialistų, kurių mums iš tiesų reikia, kas iš to gausis?“ – retoriškai klausė S. Dargužas.
Jis skatino imti pavyzdį iš šveicarų, kai su atžala nuo pat mažų dienų pradeda dirbti tėvai, mokytojai, psichologai. Būtent dėl tobulos ugdymo sistemos Šveicarijoje praktiškai neegzistuoja nedarbas, o šalis klesti.
Švietimo ministrė pritarė minčiai, kad mūsų švietimo sistemai dar yra kur tobulėti, nes neteisinga, jog žmogus vis dar vertinamas už tai, kur mokosi. Taip pat negailėjo pastabų bendrojo ugdymo mokykloms: „Netikslinga mokinius orientuoti tik į universitetus. Neteisinga, kad bendrojo ugdymo vertinimo sistemoje papildomi balai pridedami tik stojant į universitetus. Todėl savo mokinius galite pradžiuginti, jog nuo šiol gerai besimokantys profesinėse mokyklose taip pat gaus vieną papildomą balą.“

Reikalingi karjeros centrai
Ministrės nuomone, šiandien jaunuoliams pasirinkti labiausiai tinkančią specialybę itin sunku. Jauni žmonės ne visada renkasi profesiją pagal savo norus ar pomėgius. Neretai jų apsisprendimą kur mokytis nulemia tokie kriterijai, kaip prestižas, žinomumas, aplinkinių nuomonė.
Ministrė prasitarė, kad šiuo metu ieškoma papildomų lėšų, kurios būtų skiriamos karjeros centrų įkūrimui mokyklose. Ten dirbtų kvalifikuoti specialistai, kurie mokiniams galėtų padėti apsispręsti, kokią specialybę pasirinkti. Mūsų švietimo sistemą išmanantys karjeros specialistai padėtų jaunuoliams suvokti, kokiais atvejais verta rinktis profesinį, kokiais – aukštąjį išsilavinimą.
„Manau profesinis mokymas vienas geriausių sprendimų, kurį galima pasiūlyti vaikui. Tuomet jis turi galimybę įgyti bendrąjį išsilavinimą, profesiją, po to lengviau susirasti darbą, išlaikyti save, savo šeimą. O po to bet kada stoti į universitetą“, – profesinio mokymo privalumus dėstė A. Pitrėnienė.

Norėtų daugiau sektorinių centrų
ŠPRC veikia du Sektoriniai centrai: didmeninės/mažmeninės prekybos ir statybos. Jie atsirado siekiant sukurti moderniausią praktinio mokymo bazę, kuri padėtų mokiniams kuo geriau pasiruošti profesinei veiklai.
Centruose yra pritaikyta šiuolaikinė infrastruktūra, naujausia mokymosi įranga, ugdomos kompetencijos, kurių reikia mūsų darbdaviams.
Sektorinių centrų įkūrimo programa skirta profesinio mokymo tobulinimui Lietuvoje. Deja, skiriant finansavimą tokių centrų įkūrimui Šiauliai liko nuskriausti.
„Kituose miestuose sektorinių centrų veikia daugiau. Nenorėtumėme apsiriboti vien tik didmeninės/mažmeninės prekybos ir statybos sektoriniais centrais. Kur dar tokie sektoriai kaip: inžinerinė pramonė, metalo apdirbimas, lengvoji pramonė ir t. t.“, – apie lūkesčius įkurti daugiau sektorinių centrų kalbėjo ŠPRC direktorius.
Neabejotina, kad sudarius puikias sąlygas mokiniams mokytis dirbti su naujausia įranga, atsirastų daugiau susidomėjusių profesiniu mokymu. Be to, gebantys dirbti su šiuolaikinėmis technologijomis ateityje dažniau įsidarbintų. Todėl susitikime buvo aptarta ir finansavimo problema.
„Visi suprantame situaciją, kad pinigų yra tiek, kiek yra, tačiau norėtųsi, jog jų praktiniam mokymui būtų skiriama daugiau. Įsigijome itin sudėtingos technikos, jai reikia kokybiškų medžiagų. O kaip žinia, tai nėra pigu“, – problemą išdėstė S. Dargužas.
Ministrė A. Pitrėnienė taip pat akcentavo tokių centrų naudą, tačiau nieko konkrečiai Šiauliams pažadėti negalėjo. Tik paragino direktorių pateikti paraišką ministerijai ir ten viską smulkiai išdėstyti.

Tikisi daugiau lėšų neformaliajam ugdymui
Susitikime aptarta ir suaugusiųjų neformaliojo ugdymo problema. Direktorius pateikė pavyzdį, esą Estijoje neformaliajam ugdymui skiriama daugiau dėmesio. Ten Vyriausybė skiria tam tikrą sumą neformaliajam mokymui: paskelbia konkursą ir skiria tam tikrą sumą, pavyzdžiui, elektromontuotojų, suvirintojų ir kulinarų apmokymams.
„Lietuvoje kol kas mes to negalime įgyvendinti, nes mums trūksta lėšų ir patirties. Be to, valstybė turi tiksliai žinoti, kokios srities specialistų jai labiausiai reikia“, – akcentavo A. Pitrėnienė.
Esą ji tegali pasidžiaugti, kad pradėta siekti glaudesnio bendradarbiavimo tarp Baltijos šalyse veikiančių profesinių mokyklų. Esą pasirašius pameistrystės aljansą Rygoje bus sudarytos geresnės sąlygos perimti kaimynų patirtį, o mokiniai galės mokytis ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje.

Orientuojasi į nuotolinį mokymą
Ne ką mažiau dėmesio skirta vakarinio/nuotolinio suaugusiųjų mokymo problematikai.
„Vakarinis mokymas yra būtinas, turime daryti viską, kad žmonės galėtų įgyti praktinių, profesinių įgūdžių bet kuriuo būdu. Nemažai jaunų žmonių, kurie ateina pas mus, dienomis dirba, todėl gali mokytis tik vakarais. Reikia sukurti atitinkamas sąlygas, jog tam būtų skiriamas papildomas finansavimas, tai būtų įteisinta ir prieinama visiems“, – pabrėžė ŠPRC vadovas.
Anot jo, ateina ir tokių, kurie nori išmokti dirbti tik su konkrečiu prietaisu. Todėl mokyklos vadovas nežino, ką su jais daryti. Į formalias programas jo nepriimsi, o neformaliai apmokyti vieną žmogų pernelyg brangu.
Kai kurie jų, nori įgyti ne praktinių, bet daugiau teorinių žinių bei mokytis nuotoliniu būdu. Pavyzdžiui, šiuo metu, grupė kalėjime kalinčių moterų, norėtų nuotoliniu būdu išklausyti kasininko specialybės teorinio kurso.
„Manau žmogui reikia duoti šansą pasitaisyti, padėti jam integruotis į visuomenę, kad po to jis lengviau atrastų save. Jeigu nuotolinis mokymas joms padėtų, kodėl to neįgyvendinus?“ – idėją svarstė Prekybos ir verslo skyriaus vedėja dr. Renata Veršinskienė.
Švietimo ministrė dėl šios idėjos nebuvo visiškai tikra, todėl pažadėjo apie tai daugiau pamąstyti.
„Pritariu, kad būtų galima mokyti teorijos nuotoliniu būdu, tačiau nesu tikra ar būtų verta kalines mokyti kasininko specialybės. Kodėl joms nepasirinkus, pavyzdžiui, siuvėjo specialybės. Įsivaizduokite, jei moteris kalėjo už sukčiavimą, nejau darbdavys leis jai dirbti kasininke? Vargu ar darbdaviams tai patiktų, todėl pirmiausia siūliau išsiaiškinti jų poziciją“, – patarė A. Pitrėnienė.
Susitikimas baigėsi ministrės pažadu, kad atkreips dėmesį į išsakytus siūlymus ir ieškos būdų kaip problemas spręsti.