„Skaudu, kai negali apginti savo senų sergančių tėvų. Nori jiems gero, samdai, atrodo, gerą prižiūrėtoją, o jais kažkas naudojasi, tyčiojasi“, – taip pokalbį pradėjo į „Šiaulių naujienų“ redakciją kreipusis šiuo metu Airijoje gyvenanti moteris. Jos teigimu, Šiauliuose gyvenantis Alzheimerio liga sergantis vyro tėvas buvo visiškai neprižiūrimas, o galiausiai didelę pensiją gaunantis senolis buvo apvogtas.
Kestucio PABIJUTO pieš.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ

Už 3000 litų – plikoma makaronų sriuba
„Noriu papasakoti mūsų nemalonią patirtį. Mano vyro tėvas serga Alzheimerio liga. Dar kol buvo stipresnis, jis turėjo senų laikų draugę ponią A. Kai sužinojome ligos diagnozę, jis paprašė, jog ši moteris jį prižiūrėtų. Mes gyvename Airijoje. Siūlėme atvykti čia, bet jis ir jo artimieji paprašė, kad senolis liktų Šiauliuose. Gydytojai taip pat rekomendavo nekeisti gyvenamosios vietos. Taigi, paklusome jų prašymams“, – istoriją pradėjo Airijoje gyvenanti lietuvė (vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – aut. past.).
Senolio marti pasakojo, kad sergantis vyriškis kilęs iš inteligentiškos šeimos. Jis – buvęs kariškis, kuris šiuo metu gauna per 3000 litų pensiją. Tačiau, moters teigimu, gaunamos didelės pajamos senoliui negarantavo gerų gyvenimo sąlygų. „Laikui bėgant pastebėjome, kad tėvo vyro priežiūra mūsų netenkina. Kai tik atvažiuodavome į Šiaulius, jo namuose matydavome visišką skurdą. Klausdavome, ar ko reikia. Siųsdavome jam papildus, drabužius, įvairius daiktus, kurių vėliau namuose nerasdavome. Kambariuose nešvara – primėtyta suadytų ir skylėtų kojinių, šaldytuve – iš pakelių užplikomi makaronai, greitai paruošiamos košės, virti kiaušiniai. Žodžiu, senolis tikrai gyveno ne pagal galimybes. Tiesa, jis slėpė savo pajamas, bet mes žinojome, kad buvęs kariškis gauna didelius pinigus. Kai vyras lapkričio mėnesį grįžo į Lietuvą, paprašė prižiūrėtojos duoti tėvo pasą, mat dokumentai, banko knygelės, namų knyga buvo pas ją. Vargais negalais paskutinę išvykimo dieną sulaukęs prašytų dokumentų vyras banke sužinojo, kad tėvo pensija – 3200 litų. Nejaugi tokias pajamas gaunantis žmogus nusipelnė tik tokios priežiūros?“ – piktinosi emigrantė.

Delsė palikti ligonį
Į Airiją grįžęs vyras apie prastas tėvo gyvenimo sąlygas ir pašlijusią sveikatą papasakojo žmonai. Abu nutarė, kad nėra ko delsti – reikia skambinti prižiūrėtojai ir prašyti, kad ši grąžintų visus dokumentus, korteles, raktus bei paliktų tėvą. „Kai lapkričio 10 dieną jai paskambinome, prižiūrėtoja sukėlė isteriją. Ji pareiškė, kad nieko neduos, nes be jos senukas neva numirs ir pan.
Po kelių dienų ji teikėsi grąžinti tai, kas priklausė tėvui. Naujas prižiūrėtojas kartu su mano mama paėmė banko ataskaitą. Tačiau ten buvo labai maža suma – vos 1300 litų. Žinojome, kad maždaug 14 dieną bus pervesta užtarnauta pensija. Deja, mes jos nesulaukėme. Paaiškėjo, kad ponia A. ne be reikalo kėlė isterijas. Lapkričio 12 dieną perduodama dokumentus ji nuėmė gautą pensiją. Jos tiesiog nebuvo. Ji „išgaravo“, – tikino Airijoje gyvenanti moteris.
Nustebinti senosios prižiūrėtojos įžūlumo, senolio artimieji parašė pareiškimą policijai dėl dingusių pinigų. Tačiau skundas, anot moters, buvo atmestas, nes trūko įrodymų. „Policijai reikėjo konkrečių įrodymų. Mes negalėjome sugrįžti į Lietuvą ir pateikti dviejų bankų išklotinių, kurios išduodamos tik vaikams ir giminaičiams. Senolio giminės gyvena Latvijoje, jie seni, nenori gadintis sveikatos. Yra ir dar vienas sūnus, bet jis su tėvu nebendrauja“, – aiškino moteris. Tuo metu policija išklotines ir kameromis užfiksuotus įrašus, anot jos, gali peržiūrėti tik ikiteisminio tyrimo metu, kuris, kaip buvo minėta, dėl įrodymų trūkumo nebuvo pradėtas.
Dėl šios priežasties emigrantai buvo parašę apeliacinį skundą, tačiau vėliau patys jį atsiėmė. „Ponia A. pradėjo skambinėti tėvui ir grasino, kad apie šiuos skambučius niekam nepasakotų. Buvo kažkas atėjęs į jo butą ir šniukštinėjo. Po policijos apklausų ir ponios A. skambučių tėvo liga labai paūmėjo. Sunku su juo susikalbėti, bijo svetimų žmonių, sunkiai vaikšto, ėmė griuvinėti, nemiega naktimis. Mes nebenorėjome, kad jį vėl kažkas apklausinėtų, todėl atmetėme apeliaciją. Be to, į policiją skundą mes rašėme tik dėl to, kad tikėjomės tos moters žmogiškumo. Manėme, kad ji grąžins paimtus paskutinius pinigus. O jie, kaip minėjau, dingę. Šito tikrai nesitikėjome“, – guodėsi senolio marti.

Padarė daug klaidų
„Praėjus kuriam laikui mes su vyru apmąstėme, kad padarėme daug klaidų. Visų pirma reikėjo susižinoti ponios A. adresą, asmens kodą, pavardę. Reikėjo bent namų sąlygomis sudaryti sutartį, ko mes tikimės, kokius reikalavimus keliame. Galėjome paprašyti, kad būtų vedama išlaidų ataskaita. Tačiau mes paklusome tėvo prašymui, kai jis tikino, kad pats viską susitvarkys. Nors jis pats nežinojo nei ponios A. pavardės, nei kokių kitų duomenų. Tik vardą ir telefono numerius, kuriuos po visų šių „šunybių“ ji pasikeitė. O dabar – gaudyk vėją laukuose...“ – kalbėjo emigrantė.
„Taip pat didelė klaida, kad mes nežinojome, kokio dydžio pensiją gauna tėvas, kokie bankai. Jis apie tai niekada nekalbėdavo, o mes į jo piniginius reikalus ir nesikišdavome“, – pridūrė ji.
Skaudžiai „nudegusi“ šeima tikino, kad koją jiems pakišo ir naivumas. „Mes pasitikėjome ponia A. Ji trejus metus prižiūrėdama tėvą labai gražiai kalbėjo, stengėsi mums įtikti. Dabar suprantame, kad tada, kai ji nenorėjo atiduoti dokumentų, mums reikėjo skambinti į policiją, o ne gražiai prašyti, kad atiduotų tai, kas yra ne jos. Dar nežinome, ar nėra parašytas testamentas ir butas nėra perrašytas jai. Nuo sąskaitos dabar nežinia kam nuskaičiuojama per 30 litų. Labai keista, nes pas tėvą nėra jokių naujų daiktų, kurie galėtų būti pirkti išsimokėtinai. Sąskaitos visada apmokamos pašte. Žodžiu, liko dar daug klausimų“, – atviravo moteris.
Anot jos, senolis šiuo metu vis dar prisimena buvusią prižiūrėtoją. Jis artimiesiems skundžiasi, kad ponia A. terorizuodavo jį, grasindavo, sakydavo, kad artimieji nori išvežti jį į „durnyną“. „Šia istorija norėčiau perspėti kitus emigrantus, kad palikdami savo senus tėvus su prižiūrėtojais būtų atsargesni, kad kontroliuotų banko pervedimus, neduotų į rankas banko mokėjimo kortelių, susitartų dėl algos, įrengtų namuose stebėjimo kameras“, – baigdama pokalbį sakė emigrantė.

Pinigus išimdavo kartu
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Gailutė Smagriūnienė teigė, kad buvusios senolio prižiūrėtojos ponios A. negalima kaltinti vagyste, kadangi tyrimo metu buvo nustatyta, jog ji iš bankomato pinigus imdavo kartu su senoliu. G. Smagriūnienę stebino ir tai, kad artimieji atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.
Paklausta, kaip asmenims, paliekantiems svetimiems žmonėms prižiūrėti artimuosius, apsisaugoti nuo vagysčių, G. Smagriūnienė teigė, kad konkretaus patarimo nėra. „Galima įteisinti globą, tačiau ir tai nesuteikia garantijos, kad žmogus nebus apvogtas. Vienintelis garantijos faktorius – prižiūrėtojo žmogiškumas“, – sakė ji.

Globos namai – užpildyti
Tuo metu Šiaulių miesto savivaldybės globos namų direktorė Danutė Akaveckienė teigia, kad artimo žmogaus priežiūrai samdyti nepažįstamą žmogų yra visiškai nepatikima. „Pirma grėsmė – tas žmogus gali būti ne specialistas. Pavyzdžiui, Alzheimerio liga sergantį žmogų prižiūrėti reikia turėti ir patirties, ir psichologinių žinių. Antras dalykas – labai nepatikimas yra toks žmogus, kurio mes visai nepažįstame. Juk pas mus labai dažnai pasitaiko įvairiausių apgaudinėjimų“, – sako ji.
D. Akaveckienės teigimu, Šiaulių miesto savivaldybės globos namai ir Socialinių paslaugų centras teikia senolių priežiūros namuose paslaugą. Tai reiškia, kad specialistų komanda ateina pas sergantį žmogų ir jį aštuonias valandas per dieną prižiūri.
Paklausus, ar artimieji galėtų apgyvendinti Alzheimerio liga sergantį asmenį jos vadovaujamuose globos namuose, sulaukta neigiamo atsakymo. „Į Šiaulių miesto savivaldybės globos namus priimami tik tie asmenys, kurie neturi psichinės negalios. Taigi, Alzheimerio liga sergantys asmenys čia patekti negali. Šiuo metu mūsų globos namuose gyvena 42 žmonės. Visos vietos užpildytos. Tiesa, mes teikiame dviejų rūšių paslaugas: viena trumpalaikė, kita ilgalaikė. Ilgalaikė – tai tie vadinamieji „senelių namai“, kuriuose jie apsigyvena visam laikui, ir trumpalaikė – nuo vienos paros iki 6 mėnesių.

Šiauliuose nuolatinė pagalba neteikiama
Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro socialinio darbo organizatorė Regina Tučkienė informavo, kad suteikia pagalbą asmenims, kurie patys negali pasirūpinti savimi, tačiau
socialiniai darbuotojai atlikę savo pareigas palieka ligonį. „Asmenims, kuriems nustatytas neįgalumas, kurie yra pensinio amžiaus, kurie savarankiškai negali išeiti į parduotuvę, vaistinę, pas gydytoją, patys negali susimokėti mokesčių ir pan., mes jau seniai teikiame paslaugas – du kartus per savaitę pas juos į namus ateina socialiniai darbuotojai. Paprastai gydytojas jiems išrašo pažymą, kad pagal sveikatos būklę jam namuose reikalinga socialinio darbuotojo pagalba.
O sergantiems Alzheimeriu būtų teikiama globa-slauga. Jeigu yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tada galima teikti paslaugą kasdien. Tačiau ir šis socialinis darbuotojas nepasiliktų per naktį, neateitų savaitgaliais ir švenčių dienomis. Tik darbo dienomis“, – sakė ji.
Nenudžiugino ir Aukštelkės socialinės globos namų direktorė Janina Baranauskaitė, kuri patikino, kad nuolatinė priežiūra Alzheimerio liga sergantiems asmenims Šiauliuose nėra teikiama. „Mes priimame žmones su protine, psichine ir fizine negalia. Šiuo metu pas mus gyvena 280 asmenų. Tačiau Alzheimerio liga – ypatinga liga. Žmonėms ji pasireiškia staigiu atminties sutrikimu ir jie nebeatsimena, kur buvo, ką darė ir pan. Artimiesiems, kurie ilgam išvyksta ir palieka sergančius asmenis, tektų pagalbos ieškoti Vilniuje arba Kaune, kur yra šia liga sergantiems asmenims skirti specializuoti globos namai“, – sakė ji.