Asmens privatūs duomenys yra vertybė, kuria neretai naudojasi vagys, siekdami finansinės naudos.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Mindaugas LAURINAITIS
Stipriai plečiantis viešajai erdvei internete, daugelis, turbūt, iki šiol nepasirūpina privatumu. Asmens duomenų saugumą reguliuoja šalies įstatymai, privatumu internete susirūpino ir Europos parlamentarai – šiuo metu tvirtinama atnaujinta direktyva dėl asmens duomenų apsaugos. Tačiau kaip rodo praktika, jeigu patys savo privatumu nepasirūpinsime, niekas kitas to nepadarys.

Įstatymai nebeatitinka realijų
Atrodytų, nekaltai internete skelbiami asmeniniai duomenys gali atsisukti antru lazdos galu. Plačiuosiuose interneto vandenyse informacijos panorėjęs rasi kone apie kiekvieną planetos gyventoją. Apie atviresnius galima sužinoti absoliučiai viską: ką ir už kiek perka, su kuo bendrauja, kur ir kada atostogauja.
Europos Parlamente jau kelerius metus vyksta diskusija apie tai, kaip geriau reglamentuoti asmens duomenų apsaugą. Europarlamentarai įsitikinę, kad duomenų srautams pradėjus globalias „keliones“ per socialinius tinklus, debesų kompiuteriją ir buvimo vietą nustatančius prietaisus, būtina keisti duomenų apsaugos įstatymus.
Tuo neabejoja ir specialistai. „Ankstesnė 1995-ųjų direktyva yra gerokai pasenusi. Internetu tuomet naudojosi mažiau nei 1 proc. europiečių, o kiek juo naudojasi dabar?“ – retoriškai klausia Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovė ryšiams su visuomene Aurelija Griknaitė.

Nusikaltimų grėsmė
Pagrindo susirūpinti yra. Ryšių reguliavimo tarnyba fiksuoja augantį kibernetinio saugumo incidentų skaičių Lietuvoje – vien pernai jų buvo daugiau kaip 25 tūkstančiai. Dalis jų susiję su asmens duomenų praradimais. Pavyzdžiui, pasitelkus kompiuterinį virusą buvo pasisavinti finansiniai ar konfidencialūs duomenys, įsilaužiant perimtas „Facebook'o“ ar kitos asmeninės socialinės paskyros valdymas.
„Asmeninė informacija gali būti panaudota tokiems nusikaltimams kaip turto ar tapatybės vagystės. Ji taip pat gali pakenkti asmeniniams santykiams, dalykinei reputacijai“, – vardija A. Griknaitė. Jos įsitikinimu, socialiniais tinklais dažniausiai naudojasi jaunimas, kuris iki galo nesupranta visų pasekmių.
Specialistai teigia, kad viena didžiausių duomenų saugumo bėdų slepiasi į išmaniuosius telefonus ir planšetinius kompiuterius parsisiunčiamose mobiliosiose programėlėse. „Tokios programėlės mums leidžia surasti reikiamą maršrutą, praneša apie nuolaidas parduotuvėje. Tačiau mes nežinome, kas su mūsų duomenimis daroma“, – komentuoja informacinių technologijų specialistas Džiugas Paršonis.

Užmiršta privatumą
Tačiau kaip rodo praktika, įprastai žmonės nelabai žino, kaip pasirūpinti savo privatumu ne tik internete, bet ir kasdienėje aplinkoje. Nors asmens duomenų tvarkymą reguliuoja įstatymai, pažeidėjams numatytos sankcijos, vis dėlto priežiūros institucijos pripažįsta, kad sankcijos yra per menkos užkardyti prasižengimus. Pažeidėjai rizikuoja gauti administracinę baudą nuo 500 iki 1 tūkst. litų, kuri gali būti dar sumažinta – jeigu pažeidėjas sutinka su nuobauda ir ją sumoka per nustatytą terminą, gali sumokėti tik pusę paskirtos baudos.
„Manytume, kad skiriant šias baudas nėra pasiekiamas prevencinis administracinės nuobaudos tikslas (t. y. nėra užkertamas kelias tokių pačių pažeidimų darymui ateityje). Praktika rodo, kad tie patys duomenų valdytojai už neteisėtą asmens duomenų tvarkymą yra baudžiami po kelis kartus“, - dienraščiui „Šiaulių naujienos“ teigė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovė ryšiams su visuomene A. Griknaitė.

Pažeidimų gausa
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija gali tik išnagrinėti asmens skundą dėl pažeisto privatumo. Nuobaudas ir kitą atsakomybę, numatytą įstatymuose ir kituose teisės aktuose, priima Seimas ir kitos institucijos. Apie pažeidimus būtų galima spręsti pagal skundų skaičių. Kaip nurodo A. Griknaitė, per praėjusius metus Inspekcija išnagrinėjo 327 gyventojų skundus, 190 iš jų pripažino pagrįstais ar iš dalies pagrįstais.
Tvarkyti asmens duomenis galima tik paties asmens sutikimu. Kaip nurodo A. Griknaitė, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme numatyta, kad sutikimas yra savanoriškas duomenų subjekto valios pareiškimas tvarkyti jo asmens duomenis jam žinomu tikslu. Sutikimas tvarkyti ypatingus asmens duomenis turi būti išreikštas aiškiai – rašytine, jai prilyginta ar kita forma, neabejotinai įrodančia duomenų subjekto valią.
„Reikėtų atkreipti dėmesį, kad sutikimo buvimo faktą duomenų valdytojas turi turėti galimybę įrodyti, todėl paprastai yra prašoma sutikimą išreikšti raštu. Pagal Civilinį Kodeksą sutikimas gali būti išreiškiamas ir konkliudentiniais veiksmais“, - teigė A. Griknaitė.

Skaitytojų pageidavimai
Nemažai dienraščio „Šiaulių naujienos“ skaitytojų pageidauja dienraštyje rasti per mėnesį gimusiųjų ir mirusiųjų šiauliečių sąrašus. Redakcija sulaukia nemažai skambučių, žmonės kreipiasi ir į Šiaulių miesto tarybos narius. Įstatymai yra griežti, ypač žiniasklaidai, todėl net pavardės su gimimo ar mirties data be asmens ar jo artimųjų sutikimo negalima skelbti.
Vis dėlto, kaip nurodo A. Griknaitė, įstatymas netaikomas mirusių asmenų asmens duomenų tvarkymui. „Tačiau pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas. Informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu. Po asmens mirties tokį sutikimą gali duoti jo sutuoktinis, tėvai ar vaikai“, - teigė A. Griknaitė.