Prieš naują darbo dieną – nepamiršti pasukti rodyklių.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Dina RAKAUSKIENĖ
Savaitgalį grįšime prie žiemos laiko. Paprastai paskutinį spalio sekmadienį tuo pačiu metu persukamos laikrodžio rodyklės valanda atgal. Apie poveikį žmogaus sveikatai vejantis laikrodžio rodyklę pirmyn ir atgal kalba Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro vedėja Laima Šėporaitienė.
Rodykles sukioti numatyta iki 2016 m.
Laikas rudenį ir pavasarį keičiamas vadovaujantis Europos Sąjungos (ES) direktyva dėl vasaros laiko susitarimų. Lietuvoje sezoninį laiką buvo nuspręsta taikyti iki 2016 m. Laikrodžio rodykles tenka reguliuoti nuo 2003-iųjų, nors tokios praktikos keletą metų buvo atsisakyta. Sezoninis laikas privalus ne tik ES narėms, bet egzistuoja ir daugelyje kitų šalių.
Vasaros laikas atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį 4 val. nakties, o įvedamas paskutinį kovo sekmadienį, kai laikrodžiai sukami viena valanda į priekį.
Idėją, kad persukant laikrodžio rodykles galima pailginti dieną, XVIII a. pab. iškėlė amerikietis išradėjas ir politikas Benjaminas Franklinas.
XX a. pr. britas Williamas Willettas pasiūlė taupyti energiją, naudojamą dirbtiniam apšvietimui, darbo dieną vasarą ir žiemą pradedant skirtingu metu. Tokia idėja buvo praktiškai pritaikyta Pirmojo pasaulinio karo metu, kai valstybėms trūko energetinių resursų.
Silpnesnės sveikatos – prisitaikyti sunkiau
Iki šiol diskutuojama, ar energijos taupymo sumetimais verta daryti žalą sveikatai: silpnesnės tiek fizinės, tiek psichinės sveikatos žmonėms prisitaikyti prie naujo laiko yra kur kas sunkiau.
Laiko kaitaliojimas leidžia sutaupyti elektros energijos, tačiau naujosios technologijos nuolat mažina taupumo apimtis.
Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro vedėjos L. Šėporaitienės nuomone, laikrodžio rodyklės reguliavimas nėra geras dalykas. „Žmogus turi vadinamus cirkadinius ritmus, kada prisitaiko prie paros, metų pasikeitimų. O valandos persukimas yra ne toks mažas pokytis ir organizmas reaguoja į tai. Mes pripratę keltis ir gultis tam tikrą valandą. Kai rekomenduojama laikytis kažkokio paros režimo, čia staiga dirbtinai tas režimas yra sutrikdomas“, - teigia L. Šėporaitienė. Cirkadiniai ritmai yra reguliarūs protinės ir fizinės elgsenos pokyčiai, kuriuos kontroliuoja biologinis organizmo laikrodis.
„Pirmiausia reikia pasakyti, kad žmonės labai nevienodai reaguoja į laiko kaitaliojimą: sunkiau reaguoja vaikai, vyresni asmenys ir turintys sveikatos sutrikimų, somatinių kūno ligų ir ypač psichikos sutrikimų. Labai neigiamai laikrodžio rodyklės reguliavimas veikia tuos žmones, kurie turi miego sutrikimų“, - teigia L. Šėporaitienė.
Žmonės, turintys somatines ligas, ypač vyresni, kardiologiniai pacientai, sergantys neurologinėmis, antai Parkinsono, Alzheimerio ligomis, į pakitimus reaguoja jautriau ir tai gali pasireikšti įvairiais vegetaciniais simptomais – kraujospūdžio svyravimais, širdies plakimais ir pan. Pasak L. Šėporaitienės, vaikams kur kas stipresnė rodyklės našta pavasarį.
Adaptacija gali užtrukti
Sveikas žmogus prie laiko pokyčių adaptuojasi per 3-5 dienas. „Žmonės yra pakankamai lankstūs, kartais mes gyvenimo aplinkybių priversti keliamės ir einame miegoti skirtingu metu, gyvename pagal kažkokį režimą, o kitiems ir dviejų savaičių prisitaikymui neužtenka“, - sako L. Šėporaitienė.
Pasak jos, pacientų plūstelėjimai su laiko pokyčiais nesiejami, tačiau žmonės skųsdamiesi savo sveikata pažymi, kad dėl perėjimų nuo vieno sezono prie kito patiria sunkumų. Tačiau prisitaikyti galima ir kiek lengviau.
„Vis dėlto mes žinome, kad artėja laiko pokyčiai, kad paskutinį spalio ar kovo savaitgalį laikas bus persukamas. Tuomet galima porą savaičių prieš tai imtis tokios praktikos – rudenį pusvalandžiu vėliau eiti gulti, truputėlį ilgiau pamiegoti, o pavasarį jau reikėtų pradėti eiti anksčiau gulti, kad susiformuotų miego režimas ir paskui truputėlį anksčiau keltis, t. y. padaryti tokį laipsnišką perėjimą“, - paaiškina L. Šėporaitienė.
