Į sukčių pinkles pakliūna net išsilavinę ir aukštas pareigas užimantys asmenys.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Diana JANUŠAITĖ
Artėjant nacionalinės valiutos pasikeitimo metui, sukčiai tampa apsukresni. Jie apsimeta banko, pašto, mokesčių inspekcijos, policijos ar kitų įstaigų darbuotojais. Po to labai rimtu balsu pasako, kad per elektroninę sąskaitą plaunami pinigai, jog laukia teismai ir pasiūlo užblokuoti sąskaitą. Tam paprašo banko sąskaitos numerio ir visų prisijungimo kodų. Arba pasinaudoję kitais būdais pasisavina žmonių turtą, kurį asmenys perduoda, tikėdamiesi turtą atgauti nauja valiuta ar taip padėti savo artimiesiems.
Sukčių aukos – ne tik senyvo amžiaus žmonės
Specialistai perspėja apie sukčiautojų galimą veiklos suintensyvėjimą euro įvedimo laikotarpiu ir informuoja, kad jokie asmenys telefonu ar atvykę į namus nevykdo jokių piniginių operacijų, susijusių su valiutos keitimu, bei neteikia kitokio pobūdžio finansinių paslaugų.
Taip pat primena, jog kitiems negalima teikti jokių elektroninės bankininkystės duomenų, slaptažodžių, PIN kodų, sąskaitų numerių ir kitų su turto, esančio banke, saugojimu susijusių duomenų.
Tikri banko specialistai mato jūsų sąskaitą. Jiems nereikia jokių kodų ir slaptažodžių. Jų sistema veikia taip, jog siekiant užblokuoti asmens sąskaitą, užtenka tik asmens vardo ir pavardės. Jeigu kažkas prašo slaptažodžių ir kodų, vadinasi tai sukčiai.
„Kaip bebūtų keista, telefoninių ir kitų sukčių aukomis tampa ne tik senjorai, ne tik gyvenantys nuošaliai ar mažiau apsiskaitę. Tarp patikėjusiųjų pasakėlėmis apie sužalotus giminaičius, socialinius darbuotojus ir kitokius pareigūnus, „tikrinančius“ viską iš eilės – nuo santaupų iki elektros skaitiklių, yra daug brandžių, šilto ir šalto mačiusių bei išsilavinusių žmonių. Tokių kaip mano tėtis, jūsų kaimynas ar auklė“, - pastebi Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė.
Lengviausia apgauti vienišus žmones
Specialistės teigimu, tą akimirką, kai kažkas skambina, informuodamas, kad nutiko bėda artimam žmogui, suveikia stiprios emocijos, neleidžiančios racionaliai mąstyti. Todėl kad asmuo nepasimestų ir žinotų kaip tokioje situacijoje elgtis, siūlo įvesti keletą geležinių taisyklių.
„Su niekuo kitu, ypač nepažįstamu žmogumi, ir ne oficialioje institucijoje nekalbėkite apie asmeninius ir finansinius duomenis. O jei kas nors prašo ar reikalauja pinigų, nesvarbu kokioje situacijoje būtina pirma susisiekti su tuo, kuriuo pasitikima: giminaičiu, kaimynu, paštininku, galų gale policijos pareigūnu ar banko tarnautoju“, - pataria O. Bložienė.
Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė pastebi, jog į sukčių atakas dažniausiai pakliūna žmonės, gyvenantys vieni arba atokiose vietose. Jie yra patiklesni ir išsiilgę bendravimo, todėl pas juos į namus nesunku įsiprašyti su menkiausiu pretekstu.
„Jei išblaškomi visi įtarimai, reikėtų bent užtikrinti, jog grynais namuose laikomi pinigai būtų laikomi ir tvarkomi diskrečiai, ir jokiu būdu ne prie prašalaičių akių, arba dar veiksmingiau – kad namuose būtų laikoma minimali santaupų suma“, - pažymi O. Bložienė.
Manipuliacijos gali išmokti visi
Psichiatras-psichoterapeutas Vytautas Bartkevičius išskiria, kad sukčių atakoms labiausiai pasiduoda tie žmonės, kurie patys nėra sukčiai.
„Jie nesuvokia, kad kažkas iš jų gali išvilioti pinigus. Žmonės lengvai pakliūva į sukčių atakas, nes nori padėti savo artimiesiems. Ant jų kabliuko užkimba net išsilavinę ir aukštas pareigas užimantys asmenys“, - sako V. Bartkevičius.
Anot psichiatro, kalėjime sėdintys sukčiai dažniausiai skaito psichologijos vadovėlius. Per tą laikotarpį mokosi manipuliavimo technikų ir su kolegomis dalijasi asmenine patirtimi.
„Jie yra tikri artistai. Išmokę manipuliavimo technikų, vyresnio amžiaus žmonėms praneša, jog jų anūkas padarė avariją ir auka pasiryžta padaryti viską, kad tik anūkėliui būtų geriau. Artimųjų patarimų žmonės neklauso, nes tuo metu juos ištinka šokas. Jie stengiasi išsiaiškinti situaciją, bet ką čia išsiaiškinsi, todėl paprašyti pinigų, juos ir duoda“, - pasakoja V. Bartkevičius.
Psichiatro teigimu, manipuliavimo technikų gali išmokti kiekvienas. Elementariausias manipuliacijos pavyzdys – turguje savo prekes bandantys įsiūlyti prekeiviai. Jie įtaigiai gražiai pakalba, kad po to žmonės norom nenorom prekę įsigyja ir tik po to pagalvoja, ar ji tikrai buvo reikalinga.
Specialistas išskiria, jog egzistuoja tam tikri manipuliacijos žingsniai, iš kurių galima nuspėti, ar kas nors jūsų nebando apkvailinti.
„Dažniausiai sukčiai patys pradeda painiotis. Pasako ne tą vardą ar pavardę. Be to, žmonės turėtų žinoti, kad jokių institucijų darbuotojai į namus neskambina ir pinigų neprašo. Susidūrus su tokiu atveju geriausia pasakyti, jog pinigų neduosite, kreipsitės į policiją ar advokatą. Arba pabandykite skambintojui perskambinti, pamatysite, jis tikrai neatsakys“, - rekomenduoja V. Bartkevičius.
