Prieš šimtą metų Šiauliuose nutūpė pirmasis orlaivis.
Atvirukas iš šiauliečio P. Kaminsko kolekcijos
Romualdas BALIUTAVIČIUS
„Neeilinis sporto renginys, kuriuo šiandien gyvena Šiauliai, grasė užmarštimi neeiliniam jubiliejui – 100 metų, kai Šiauliuose pirmą kartą nusileido lėktuvas. Tokios sukakties mūsų miestui, šiandien turinčiam neeilines aviacines ambicijas, pražiopsoti nevalia. Juk tai buvo pirmoji atsitiktinė oro kregždė, išpranašavusi sparnuotąją Šiaulių lemtį. O jau po trejų metų, 1915-aisiais, kaizerininkai įkūrė karinį Zoknių aerodromą...“ - pasakoja dizaineris bei miesto įdomiosios istorijos žinovas viename Vilius Puronas.
Įvykis įamžintas nuotraukoje
1912 metų liepos 8 dieną keistas orlaivis nusileido laukuose prie Šiaulių, netoli Vijolių priemiesčio, dabartinėje dviračių gamyklos teritorijoje. Kaip ir kiekvienas neįprastas reiškinys, biplanas netrukus buvo apspistas žioplių ir pareigūnų. Miestiečiams tai buvo egzotiška dovana.
„Praėjo dar tik devyneri metai nuo pirmojo brolių V. ir O. Raitų skrydžio (1903 m.). Anuomet automobilis ar dviratis buvo egzotika, o čia – gyvas „raplanas“ Šiauliuose! - šypsosi V. Puronas. - Natūralu, kad šis įvykis įamžintas nuotraukoje. Fragmentinių žinių apie maršrutu Berlynas–Peterburgas skridusio ir Šiauliuose nusileidusio lėktuvo pilotą Vsevolodą Michailovičių Abramovičių bei nuotrauką-atviruką pateikė šiaulietis Petras Kaminskas, pasak kurio, skrydžiai aviacinės eros aušroje iš anuometinių „aeroplanų“ pilotų reikalavo aukščiausios meistrystės ir buvo labai rizikingi, mat orlaiviai buvo nemanevringi, nepaslankūs, nepastovūs, įnoringi, neprognozuojami.
Bet jau 1912 metais minimas lakūnas V. Abramovičius su „aeroplanu“ pradėjo atlikinėti staigius posūkius, o prieš tai, 1911 metais, užsienyje jis baigė skraidymo mokyklą, kurioje šio meno mokėsi su Raitų biplanu. Kitais metais Berlyno lenktynėse V. Abramovičius toli už savęs paliko vokiečių lakūnus. Raitų biplano bazėje lakūnas sukūrė iš principo naują lėktuvą ir, kartu su keleiviu, pasiekė rekordinį aukštį – 2 100 metrų. Vėliau sekė skrydis iš Berlyno į Peterburgą, trukęs 23 dienas, nors ore išbūta apie 17 valandų. Tų pačių metų rugsėjį lakūnas pagerino pasaulio rekordą su keturiais keleiviais išbuvęs ore beveik 46 minutes.
Sparnai – iš medžio, vielų ir drobės
„Patyrinėkime nuotrauką, - siūlo V. Puronas. - Ji – gana informatyvi. Matome gana savitą biplano tipo orlaivį, paveldėjusį nemažai pirmojo brolių Raitų lėktuvo bruožų: panašios konstrukcijos, atviro tipo (be kabinos) lėktuvas. Aeroplaną ore laikė du lygiagretūs sparnai, pagaminti iš medžio ir vielų karkaso, aptraukti impregnuota drobe.
Lakūnas ir mechanikas-bendrakeleivis sėdi greta, krėslas įrengtas ant apatinio sparno. Jiedu – atsvaras oru aušinamam varikliui – gana gremėzdiškai dėžei, matomai šalia. Lėktuvas turėjo du stumiančiuosius propelerius, kuriuos suko grandininės pavaros, matomos už aviatorių nugarų. Virš galvų, po viršutiniu sparnu yra pritvirtintos dvi aviacinio kuro talpos. V. Abramovičius (su aviatoriaus akiniais) laiko aukščio ir posūkių vairalazdes. Abu aeronautai apsirengę odiniais drabužiais – apsauga nuo padangių vėjų.
Kas tas didelis plono vamzdelio rėmas-keturkampis, pritvirtintas prie aeroplano sparno briaunos, matomas nuotraukos pirmame plane? Tai – priekiniai originalūs vairai-eleronai, skirti horizontaliems posūkiams. Juos kiek užstoja iškilmingojo įvykio dalyviai, kaip beje, ir orlaivio važiuoklę – lengvas „slides“ aerodromo pievai.“
Šiauliečiai parūpino kuro ir tepalo
Nuotraukoje taip pat matome nemažai uniformuotų šiauliečių, vilkinčių paradinėmis uniformomis – žandarus ir kariškius.
Įdomu, ar ši uniformuota publika susirinko vien pažiopsoti į orlaivį, ar saugo oro paukštį ir juo keliaujančius nuo pernelyg smalsių miestelėnų?
V. Puronas: „Kaip begalvotume, tai buvo neeilinis renginys, suvirpinęs miesto valstybinės jėgos struktūras. Anuometinė carinė aviacija žengė tik pirmuosius žingsnius. Kaip ir vėlesnioji chruščiovinė kosmonautika, ji buvo civilinė, tačiau spinduliavo motiniška kariškių globa ir meile. Beje, 1912 metai žymūs dar ir tuo, kad pirmą sykį pasaulio aviacijos istorijoje lėktuvas buvo panaudotas karyboje...“
O tada, prieš šimtą metų, šiauliečiai aeronautams parūpino kuro ir tepalo, jie kiek paviešėjo mieste, paspaudė Šiaulių garnizono vadams rankas, nusifotografavo ir... aeroplanas suparpė, sunkiai pakilo į orą, perskrido miestą, apačioje palikdamas didžiąją Šv. Petro ir Povilo bažnyčios bokšto smaigę ir, „prisirišęs“ prie plento, nutolo Joniškio link...
Deja, kitais metais aviatorius V. Abramovičius užsimušė treniruotės metu, mokydamas skraidyti vieną iš pirmųjų rusų lakūnių – Jekateriną Šachovskają.
Toks būtų šio įvykio aprašas – pirmojo lėktuvo atskridimo į Šiaulius jubiliejaus paminėjimas, neužmirštas miesto kolekcininkų ir istorikų-diletantų.“
