Šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė tampa maloninga ir žmogžudžiams. Šįsyk, kaip ir praėjusį kartą, prezidentė malonę suteikė dar dviem už nužudymą kalintiems žmonėms. Malonės pasirodė verti ir dar šeši nuteistieji. Vieni iš jų visiškai ar iš dalies atleisti nuo baudos mokėjimo, dar kitiems – sutrumpintas bausmės laikas.

Asta VOLKOVAITĖ

Patenkintas kas dešimtas prašymas

Kiek daugiau kaip prieš savaitę Malonės komisijos posėdyje svarstytas 81 nuteistųjų prašymas. Prezidentės dekretu malonė suteikta aštuoniems žmonėms. Vieni iš jų teisti už sveikatos suluošinimą, vagystes ar kitus nusikaltimus, du atlieka bausmę už nužudymą.

Anot Prezidentūros spaudos tarnybos, teikiant malonę nuteistiesiems atsižvelgta į įvairias aplinkybes: nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę, elgesį, požiūrį į darbą, atliktos bausmės laiką, nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos, visuomeninių organizacijų bei buvusių darboviečių nuomonę ir į kitas aplinkybes.

Kaip „Šiaulių naujienoms” teigė Prezidentūros spaudos tarnybos atstovai, prieš apsispręsdama suteikti malonę aštuoniems žmonėms, D. Grybauskaitė įvertino ne tik aplinkybes, susijusias su malonės prašančiais asmenimis, bet ir atsižvelgė į Malonės komisijos siūlymus ir vienbalsį patarimą.

Žmogžudžiams – ankstyva laisvė

Laisvės skonį anksčiau lemta patirti penkių mažamečių vaikų motinai Kristinai Lipskienei. Už sugyventinio Sergėjaus Paleckio nužudymą kalinčiai moteriai laisvės atėmimo bausmė sutrumpinta dvejais metais. K. Lipskienės vaikai iš kalėjimo grįžtančios motinos turėtų sulaukti nepraėjus nė dvejiems metams.

Nužudymo byloje verdiktą 2008-ųjų rugsėjį paskelbė Šiaulių apygardos teismas. Tuomet nustatyta, kad K. Lipskienė virtuviniu peiliu vieną kartą dūrė S. Paleckiui į krūtinę. Po vienintelio dūrio gyvenimo draugo gyvybė užgeso ligoninėje. Šiaulių apygardos teismas K. Lipskienei skyrė septynerius metus nelaisvės, o nukentėjusiesiems priteisė 30 tūkstančių litų neturtinei žalai atlyginti. Skiriant bausmę atsižvelgta į tai, kad mažamečius vaikus auginanti moteris prisipažino padariusi nusikaltimą, gailėjosi, sužalotam vyrui bandė padėti, o jam mirus atlygino turtinę žalą.

D. Grybauskaitės malonės sulaukė ir dar vienas žmogžudys. 2006-ųjų spalį Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu aštuoneriems metams nelaisvės už nužudymą nuteistam 48-erių metų Vaclovui Krasauskui kalėjimo durys gana greitai turėtų atsiverti – prezidentės dekretu, vyrui skirtos bausmės laikas sutrumpintas vieneriais metais.

Nuteista pensininkė atleista nuo baudos

Malonė suteikta ir neteisėto spirito fabriko verslo byloje nusikaltimo vykdytojos vaidmenį atlikusiai Vidutei Baldinienei. Moteris, kurios pavardė dar neseniai mirgėjo šalies dienraščiuose, visiškai atleista nuo bausmės. Šalies prezidentės dekretu, už namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų laikymą turint tikslą juos realizuoti teistai V. Baldinienei nereikės mokėti 11 tūkstančių 700 litų baudos – per rugpjūčio 29-ąją vykusį Malonės komisijos posėdį nuspręsta tenkinti nuteistosios malonės prašymą.

V. Baldinienė Šiaulių apygardos teismo nuosprendį kartu su savo giminaičiais bei dar vienu vyru išgirdo šių metų sausio 24-ąją. Vienintelis iš teisiamųjų, kuriam nepavyko išvengti laisvės atėmimo bausmės, buvo jos sūnėnas D. Lukšas.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad tara ir butelių etiketėmis bei dėžėmis apsirūpinę trys vyrai įsikūrė V. Baldinienės sodyboje. Sodybos šeimininkė buvo įpareigota išplauti apie pusketvirto tūkstančio butelių. Kaip vėliau nustatyta, V. Baldinienė per mėnesį spėjo išplauti 3 436 butelius. Švarūs indai patekdavo į sūnėno žmonos rankas – moteris ant jų užklijuodavo etiketes. Neteisėtą fabriką netrukus suuodė pasieniečiai ir pradėjo tyrimą. Susukti įrašai pagrindė įtarimus, kad V. Baldinienės sodyboje – nelegalus fabrikas.

D. Lukšas savo kaltės, kaip ir sodybos šeimininkė, kuri teigė, kad butelius plovė nepažįstamiesiems, nepripažino. Nusikaltimą padėjęs atskleisti ir vertingus parodymus byloje davęs vienas vyras atleistas nuo bausmės. Kitiems teisiamiesiems, atlikusiems vykdytojų vaidmenį, teko atsiimti už savo veiksmus. Trims teisiamiesiems skirtos dešimttūkstantinės baudos, V. Baldinienei – iš visų teisiamųjų menkiausia bauda. Šiaulių apygardos teismas sprendimą moteriai skirti 11 tūkstančių 700 litų baudą (kiek mažesnę bausmę už numatytą vidurkį, - aut. past.) motyvavo tuo, jog moteris pensinio amžiaus. D. Lukšui už neteisėto fabriko įkūrimą Šiaulių apygardos teismas skyrė ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.

Suteikta malonė kainavo ir gyvybes

Šiais metais jau vyko trys Malonės komisijos posėdžiai, per kuriuos svarstyta daugiau kaip šimtas nuteistųjų prašymų. Šiais metais prezidentės malonė suteikta 26 žmonėms, bausmės laikas sutrumpintas penkiems žmogžudžiams, iš kurių du yra nuteisti Šiauliuose. Skelbiama, kad šalies prezidentai malonę jau yra suteikę daugiau kaip 2 tūkstančiams žmonių.

Šalies žiniasklaidoje „maloningiausiu” per visus šalies nepriklausomybės metus vadinamas prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas, kuris malonę suteikdavo kas trečiam jos prašančiajam. Ne visada suteikta malonė pasiteisina. Iš įkalinimo įstaigos jis anksčiau laiko buvo paleidęs už žmogžudystes kalėjusį Kazį Jonaitį, kuris praėjus keleriems metams tapo „pakelių maniaku”. Vyras pripažintas kaltu dėl keturių jaunų merginų išžaginimo ir trijų iš jų nužudymo.

Žiniasklaidoje nesugaunamuoju falsifikuoto alkoholio ir kontrabandinių rūkalų baronu praminto Dariaus Lukšo tetai – 61-erių metų Vidutei Baldinienei - šalies prezidentės Dalios Grybauskaitės malonė. Pastarąjį kartą jos sulaukė ir dar septyni nuteistieji.

Autorės nuotr.

Malonė

Malonės teikimas - humaniškumu grindžiamas individualus teisingumo aktas. Į valstybės vadovę kreipiamasi kaip į paskutinę tiesos, humanizmo instituciją. Malonės aktu sušvelninama nuteistųjų dalia, suderinamos gailestingumo ir teisingumo nuostatos.

Šalies vadovė dovanoja laisvę arba sutrumpina nelaisvės laiką, sumažina teismo skirtą bausmę. Malonės teikimu siekiama suderinti teisingumą su gailestingumu taip, kad nebūtų pažeidžiami įstatymai, visuomenės ir trečiųjų asmenų, nukentėjusiųjų interesai.

Malonės prašymas gali būti svarstomas tik įsiteisėjus nuosprendžiui. Prieš priimdama sprendimą šalies vadovė tariasi su Malonės komisija. Komisijos nuomonė dėl malonės teikimo Prezidentės nesaisto.

Nors žmogžudžiai ir kiti smurtautojai vargu ar gali sulaukti malonės, įstatymai leidžia jos prašyti visiems nuteistiesiems. Malonės gali prašyti net nuteisti iki gyvos galvos. Šie nuteistieji pirmą kartą su malonės prašymu gali kreiptis į valstybės vadovę tik prabėgus dvidešimčiai metų nuo bausmės pradžios.

Malonės gali nesitikėti tie nuteistieji, kurie nepaklūsta įkalinimo įstaigos vidinei tvarkai, nes atsižvelgiama į belangėse gautas nuobaudas, paskatinimus bei į jų vadovybės surašytą nuteistojo charakteristiką.

Svarbi aplinkybė, kiek kartų anksčiau jau buvo teistas malonės prašytojas. Vienaip bus žiūrima į nuteistojo prašymą, kuris nusikalto pirmą kartą, kitaip į užkietėjusio recidyvisto.

Jeigu nesuteikiama malonė, antrą kartą jos prašyti galima ne anksčiau kaip po pusės metų.

Parengta pagal www.prezidentas.lt