Šiauliečiai piktinasi, kad „Iki“ prekybos centre žadėto vyno su nuolaida taip ir negavo, nes Šiauliuose jo greitai neliko. Žmonės jaučiasi apgauti.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Karštoji „Šiaulių naujienų“ linija: Prekybcentris pirkėjus viliojo nesančiomis prekėmis
Lojalūs klientai jaučiasi apgauti, nes negavo siūlomų prekių
Lina ABROMAVIČIENĖ

Pirmadienį į „Šiaulių naujienų“ redakciją kreipėsi neapsikentęs šiaulietis, kuris dėl paskelbtos akcijos „Iki“ prekybos centre gaišo savo laiką, važinėjo po miesto „Iki“ prekybos centrus ir negavo nusipirkti taip išreklamuoto pigesnio vyno.

Kas greitesnis, tas pirmesnis
Paskelbta gegužės 14 dienos akcija kai kur pasibaigė per pirmąją darbo valandą. Tiksliau, akcija nepasibaigė, tik jos prekių neliko. Kitas skambinęs žmogus, gyvenantis pietiniame Šiaulių rajone ir turintis sveikatos problemų, dėl žmonos mėgiamo vyno autobusu pasiryžo nuvažiuoti net iki Vilniaus gatvėje 220 įsikūrusios parduotuvės „Iki“, tačiau vyno žmonai ir ten nenupirko. Tiesiog nespėjo...

Paskambinome į Vilniaus gatvėje esančią „Iki“ pasiteirauti, kodėl prekybos centras apgaudinėja klientus, jiems žadėdamas itin patrauklias nuolaidas.
Pasak Šiauliuose Vilniaus gatvėje 220 įsikūrusio prekybos centro „Iki“ administratorės Rasos Galintienės, nereikia stebėtis, kad ne visi gauna nusipirkti akcinių prekių, nes jų kiekis yra ribotas.
„Pigiau parduodamų prekių kiekis dažniausiai yra ribotas. Kai praėjusį kartą buvo akcija sviestui, pati negavau – nespėjau nusipirkti. Todėl ne visi ir gauna nusipirkti. Kai kurie žmonės pirko vyno po penkis butelius. Žmogui pirkti neuždrausime. Yra net tokių, kurie nusiperka ir vėl stojasi į eilę – iš rankų juk neplėši prekių. Akcijoms skirtų prekių taip pat ne tiek ir daug skiriama – pas mus vakar penkių rūšių vyno buvo po 30 butelių“, - apie tai, kiek nedaug akcinių prekių atvežama į parduotuvę atvirai kalba R. Galintienė.

Paskaičiavome, kad pagal R. Galintienės pateiktą informaciją, Šiaulių Vilniaus gatvės „Iki“ parduotuvei teko apytiksliai 150 akcijai skirtų vyno butelių. Jei vienas žmogus nusiperka 5 ar 10 butelių, matematika pasibaigia tuo, kad akcinio vyno nusiperka tik 30 ar 15 žmonių vienoje parduotuvėje. Tada ir valandos nereikia, kad vyno neliktų lentynose.
Pasak R. Galintienės, dėl akcinio vyno trūkumo žmonės skundžiasi pirmą kartą, tačiau tie, kurie seniau negavo akcinio sviesto, pareiškė labai daug nusiskundimų.
„Akcijomis bandome pritraukti klientus. Žmonėms patariame, kad anksčiau ateitų į parduotuves, jei nori nusipirkti akcinę prekę. Kas greitesnis, tas pirmesnis – tuo labiau, kad prekių kiekis būna visada ribotas“, - pataria R. Galintienė.
„Iki“ komunikacijos skyriaus vadovas Valdas Lopeta apgailestauja, kad Šiauliuose trūko akcijos prekių ir žadėjo, kad kitą kartą jų bus užtektinai.

Akcijos neturėtų klaidinti žmonių
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vedėja Milda Deimantė informuoja, kad verslo subjektų organizuojamų akcijų, jų termino bei sąlygų teisės aktai nereglamentuoja, tačiau Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad vartotojai turi teisę gauti teisingą ir visapusišką informaciją apie parduodamas prekes, teikiamas paslaugas.

„Pažymime, kad Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas nustato nesąžiningos komercinės veiklos draudimą. Minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad komercinė veikla yra nesąžininga, jeigu ji neatitinka profesinio atidumo reikalavimų ir iš esmės iškreipia arba gali iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo (vartotojų grupės vidutinio nario, kai komercinė veikla nukreipta į tam tikrą vartotojų grupę) ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu. Nesąžininga komercinė veikla dažniausiai pasireiškia kaip klaidinanti arba agresyvi“, - kalbėjo M. Deimantė.

Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams įstatymo numatyti klaidinantys veiksmai apibrėžiami kaip apgaulingos informacijos arba informacijos, kuri nors ir faktiškai tiksli, tačiau dėl vieno arba kelių šioje dalyje išvardytų elementų – produkto kainos ar jos apskaičiavimo būdo arba ypatingo kainos pranašumo, apgauna arba gali apgauti vidutinį vartotoją, pateikimas, kai dėl to vartotojas skatinamas arba gali būti skatinamas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs.

„Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba be tyrimo negali nurodyti, ar bendrovės organizuota akcija pažeidė minėtų įstatymų nuostatas, tačiau, turėdama skleistos žinutės tekstą lojaliems klientams, vykdytos akcijos sąlygas, galėtų įvertinti bendrovės vykdomą komercinę veiklą įstatymų atžvilgiu“, - pasakojo M. Deimantė.

Pasak skyriaus vedėjos M. Deimantės, nenustačius nesąžiningos komercinės veiklos, bendrovei rekomenduojama, kad skelbiamose akcijose ir reklamose, taip pat kitais būdais skleidžiamoje informacijoje bei bendrovės atstovų paaiškinimuose vartotojams apie vykdomas akcijas, būtų aiškiai ir pilnai nurodomos esminės organizuojamų akcijų sąlygos bei galutinės prekių kainos. Bendrovei neatsižvelgus į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos rekomendacijas bei gavus pakartotinių vartotojų skundų, svarstoma dėl procedūros dėl nesąžiningos komercinės veiklos pradėjimo.

„Už nesąžiningą komercinę veiklą komercinės veiklos subjektams Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pagal savo kompetenciją gali skirti nuo vieno iki trisdešimties tūkstančių litų, o esant atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms – iki šimto dvidešimties tūkstančių litų baudą“, - kalbėjo M. Deimantė.