Už šmeižtą nuteistas vienas iš vadinamųjų „paksininkų“ partijos lyderių Valentinas Mazuronis žarsto naujus pažadus ir gražiai šypsosi iš rinkiminių nuotraukų, apkabinėtų balionėliais, o tuo pat metu rinkėjai gundomi užslėptomis reklamomis, kuriose nėra aiškiai nurodoma, kad tai politinė reklama ir kas už ją sumokėjo.
Redakcijos archyvo nuotr.
Judita VASILIAUSKAITĖ
Susidaro nuomonė, kad kai kuriems į Seimą susiruošusiems kandidatuoti politikams jau yra gėda net prisipažinti, kad yra politikai. Antai keli vietiniai laikraščiai spausdino vadinamųjų „paksininkų“ partijos kandidatų – Valentino Mazuronio ir Daivos Matonienės – agitacinius skelbimus, kuriuose pristigo vietos ar noro įskaitomai užrašyti, jog tai politinė reklama ir kas už ją sumokėjo.
Politiniame skelbime – neįskaitoma informacija
Prieš daugiau nei savaitę keliuose laikraščiuose pasirodę kandidatų į Seimą V. Mazuronio bei D. Matonienės politinės agitacijos skelbimai privertė griebtis lupos net ir jokių regėjimo sutrikimų neturinčius šiauliečius.
„Ar man laikas laikas eiti pas okulistą, ar čia naujas politinės reklamos žymėjimo būdas”, - stebėjosi į „Šiaulių naujienas” užsukęs skaitytojas, nesugebėjęs skelbimuose rasti privalomų užrašų.
Iš tikrųjų, nei po skelbimu, nei pačiame skelbime nebuvo matyti informacijos apie politinės reklamos užsakymą – tik kairėje skelbimo pusėje matėsi neįskaitoma baltų taškelių eilutė.
Šalies įstatymais nustatyta, kad spaudoje, televizijoje, lankstinukuose ar kitame politinei reklamai rinkimų agitacijai skirtame leidinyje turi būti konkrečiai ir aiškiai nurodoma, kad tai yra politinė reklama ir iš kokių lėšų ji yra apmokėta.
Nusprendėme pasidomėti, ar politinė reklama gali būti žymima baltais taškeliais skelbimo pakraštyje ir kokie reikalavimai yra keliami.
VRK: užrašai turi būti matomi
Kaip paaiškėjo, politinės reklamos žymėjimo reikalavimai nuo praėjusių rinkimų nesikeitė. „Pirmiausia – užrašai, kad tai politinė reklama, turi būti aiškiai matomi”, - „Šiaulių naujienoms” teigė Vyriausiosios rinkimų komisijos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė.
Anot VRK atstovės, užrašai, skelbiantys, jog tai politinė reklama, turi būti spausdinami ta pačia kryptimi, kaip politinės reklamos tekstas ir ne mažesniu nei aštuonių punktų dydžio šriftu, kai politinei reklamai, rinkimų agitacijai skirto pateikiamo teksto šriftas yra 12-20 punktų.
„Užrašai gali būti mažinami priklausomai nuo agitacinio teksto dydžio”, - teigė L. Petronienė, paaiškindama, jog didesni užrašai „prašosi” politinės reklamos žymėjimo didesniu šriftu.
Sprendžiant iš VRK atstovės išvardytų politinės reklamos žymėjimo reikalavimų, susidaro nuomonė, kad minėtuose D. Matonienės bei V. Mazuronio politinės reklamos skelbimuose politinės reklamos žymėjimo tvarkos nebuvo laikomasi, kadangi reklaminis tekstas buvo išdėstytas horizontaliai, o informacija, skelbianti, jog reklama yra politinė, – itin mažu ir visiškai neįskaitomu šriftu surašyta vertikaliai.
Politikai „užsisiuvo burnas“
„Šiaulių naujienos” bandė sužinoti pačių politikų - V. Mazuronio bei D. Matonienės nuomonę apie laikraščiuose išspausdintus jų skelbimus. Iš pradžių su politikais mėginome susisiekti viešai skelbiamais jų telefono numeriais. Kadangi nė vienas iš jų neatsiliepė, nusiuntėme paklausimą elektroniniu paštu. Atsakymo veltui laukėme ilgiau nei savaitę – į Seimą pasišovę keliauti politikai „užsisiuvo burnas“ - jokio atsakymo taip ir nesulaukėme.
Už politinės reklamos skleidimo reikalavimų nesilaikymą teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą turi kiekvienas VRK narys. Kalbinta VRK atstovė L. Petronienė neįstengė prisiminti, jog pastaruoju metu būtų surašytas bent vienas tokio pobūdžio administracinio teisės pažeidimo protokolas.
Autorės nuomonė
Kai sąžinės balsą užgožia agitaciniai šūkiai...
Kai Seime reikia balsuoti ir priiminėti įstatymus, ypač kai posėdžius filmuoja žurnalistų kameros, politikai tada tampa labai sąžiningi ir padorūs: prigalvoja įvairių įstatymų, kad tik apsaugotų savo mylimus rinkėjus nuo paslėptos politinės reklamos.
Bet kai ateina rinkimai, tie patys politikai pamiršta savo pačių priimtus įstatymus – turbūt atmintį aptemdo troškimas vėl patekti ten, kur galės priiminėti naujus įstatymus, kuriuos patys greičiausiai ir vėl mėgins apeiti. Ir veltui mėginsite apeliuoti į politikų sąžinę, nes panašu, kad jos balselis prislopsta užgožtas skambių agitacinių šūkių ir gražių pažadų.
Ar rinkėjai patikės pažadais, kuriuos jiems žarsto už šmeižtą nuteistas kandidatas Valentinas Mazuronis? Ir ko verti vadinamųjų „paksininkų“ partijos pavadinime deklaruojami tvarkos ir teisingumo siekiai, jeigu vienas iš pagrindinių jų lyderių apšmeižė kitą žmogų? Tai turbūt reikėtų tikėti, kad dėl šmeižto kaltu pripažintas V. Mazuronis ir yra vienas iš tų teisuolių, kurie pagaliau Lietuvoje atkurs teisingumą?
Sakoma, kad dideli dalykai prasideda nuo mažų. Tai ar galima po rinkimų tikėtis tvarkos Lietuvoje, jeigu net vykstant rinkimams pačios partijos rinkiminėje agitacijoje tos tvarkos trūksta?
Sakoma, kad politiką lengviausiai prisišauksi per rinkimus, nes jis tada stengiasi įtikti rinkėjams. Nei V. Mazuronio, nei D. Matonienės komentarų „Šiaulių naujienos“ neprisišaukė. Tad ir kyla klausimas, kaip reikės tokius politikus prisišaukti, jeigu jie bus išrinkti į Seimą, jeigu jau dabar nenori bendrauti, paaiškinti rinkėjams savo poziciją?
Gali vienam ar kitam politikui nepatikti vienas ar kitas žurnalistas, tačiau laikraštį skaito didžiulis būrys rinkėjų, kurie norėtų išgirsti politikų pasiaiškinimą, kodėl juos bandyta suvilioti paslėpta reklama? Gal šiais laikais kai kam jau darosi gėda prisipažinti, kad yra politikas?
