Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidento, „Romuvos“ gimnazijos direktoriaus Vytauto Giedraičio nuomone, teritorinė Šiaulių miesto savivaldybės švietimo sektoriaus kolektyvinė sutartis turėtų būti dvišalė, nes Mokyklų vadovų asociacijos Šiaulių skyrius nėra juridinis asmuo.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Dar iki rudens Šiaulių miesto savivaldybė ir Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimas planuoja pasirašyti miesto Savivaldybės švietimo sektoriaus kolektyvinę sutartį – sudaryti nuolatinę trišalę švietimo tarybą aptarti švietimo klausimams, prieš juos pateikiant politikams.
Tačiau panašu, kad trišalės švietimo tarybos nebus, net jei sutartis ir bus pasirašyta, nebent tik dvišalė, nes Mokyklų vadovų asociacija atsisako sutartį pasirašyti.

Dar viena kolektyvinė sutartis
Šiauliuose jau pradėti parengiamieji pasitarimai dėl teritorinės Šiaulių miesto savivaldybės švietimo sektoriaus kolektyvinės sutarties, kurios projektą, vykdydama dvejų metų projektą „Socialinės partnerystės plėtra ir kolektyvinių derybų skatinimas šalies švietimo sektoriuje“, parengė Lietuvos švietimo profesinė sąjunga.
Šią kolektyvinę sutartį sudarantys socialiniai partneriai – Šiaulių miesto savivaldybė ir Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimas – įsipareigotų prieš Savivaldybės tarybai ar administracijai priimant sprendimus konsultuotis įvairiais švietimo klausimais: švietimo įstaigų biudžetų ir jų darbo užmokesčio fondų dydžio, mokinio krepšelio naudojimo tvarkos, nustatomo mokesčio už ugdymą ikimokyklinio bei neformaliojo ugdymo įstaigose, mokyklų tinklo formavimo principų ir konkrečių mokyklų steigimo, reorganizavimo ar likvidavimo ir kitų, turinčių įtakos Šiaulių miesto savivaldybės švietimo įstaigų darbuotojų socialinei, ekonominei, teisinei padėčiai.
Tokia sutartis galiotų dvejus metus – būtų įsteigta nuolatinė Šiaulių miesto savivaldybės trišalė švietimo taryba, kurią sudarytų profesinės sąjungos, Savivaldybės bei Šiaulių miesto savivaldybės švietimo įstaigų deleguoti atstovai ir kuri priimtų sprendimus bendru sutarimu. Taryba taip vykdytų kolektyvinės sutarties vykdymo kontrolę.
Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkės Rasos Jasmontienės teigimu, teritorinė kolektyvinė sutartis ir trišalė taryba būtų dar vienas filtras, kad miesto valdžia nedarytų tik tai, ką pati sugalvojo – už uždarų durų, nesitariant su darbuotojų atstovais, neišklausius jų nuomonės.
„Jei sutartį pasirašysime, tai, be abejo, į trišalės tarybos posėdžius tartis kviesime kitas miesto švietimo įstaigų profsąjungas“, – sako R. Jasmontienė.

Mokyklų vadovai atsisako pasirašyti
Parengiamųjų pasitarimų metų pagrindiniai sutarties partneriai – Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimas – sutarė, kad be trečiosios šalies – švietimo įstaigų vadovų – sutarties vykdymas būtų apsunkintas, todėl nutarė kolektyvinės sutarties projektą teikti ir švietimo įstaigų vadovų asociacijoms, kviesti vadovus pasirašyti trišalę sutartį.
Todėl gegužės 2-ąją įvykusiame susitikime buvo pakviesti dalyvauti Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Vytautas Giedraitis ir Šiaulių ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų asociacijos pirmininkė Florina Varkalienė.
Pasak Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkės, šiame pasitarime V. Giedraitis suabejojo, ar vadovų asociacija turi būti įtraukiama kaip trečioji šalis į šią sutartį.
„Jei kolektyvinę sutartį pasirašytų vadovai, tai kitos dvi šalys galėtų operatyviau kontroliuoti, kaip tvarkomasi mokyklose. Tačiau panašu, kad sutartis bus sudaryta tik dvišalė, O kol kas laukiame vadovų asociacijos atsakymo, kodėl jie nenori pasirašyti šios sutarties“, – teigia R. Jasmontienė.

Direktoriai ne darbdaviai
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas, „Romuvos“ gimnazijos direktorius Vytautas Giedraitis sako, kad tokia teritorinė kolektyvinė sutartis turi būti pasirašoma darbuotojų atstovų ir darbdavių, tai yra, miesto Tarybos įgalioto asmens – šiuo atveju mero – ir darbuotojams atstovaujančios profsąjungos atstovo.
„Mokyklų vadovai yra tik darbdavio – miesto Tarybos – įgalioti asmenys, mes ne viską sprendžiame, kas sutartyje nuspręsta derinti: mokyklos neformuoja biudžeto, savarankiškai nenusistatinėja etatų sąrašo. Visa tai daro steigėjas – Taryba. Kitas aspektas – asociacijos skyrius nėra juridinis asmuo, juridinis asmuo yra pati (Lietuvos mokyklų vadovų, – red. past.) asociacija“, – vardija atsisakymo dalyvauti sutartyje priežastis Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas.
V. Giedraičio nuomone, savivaldybėje jau yra Trišalė taryba, kur aptariami beveik visi švietimo sektoriaus klausimai prieš juos pateikiant politikams priimti sprendimus, tačiau jei dar viena taryba – dvišalė švietimo klausimais – atsirastų, mokyklų vadovai galėtų ir joje pareikšti savo nuomonę.
„Mokyklų vadovai, jeigu kas nori girdėti ir nori išgirsti, visada ją (nuomonę,– red. past.) išsako. Tik klausimas – ar ją nori išgirsti“, – Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas, „Romuvos“ gimnazijos direktorius V. Giedraitis.

Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Rasa Jasmontienė: „Kol kas šia kolektyvine švietimo sektoriaus sutartimi Savivaldybė yra įpareigojama tik tartis su profesinėmis sąjungomis.“
Vadimo SIMUTKINO nuotr.