Šiaulių policijos komisaras Rimvydas Šlekys gali ramiai vartytis pataluose, kadangi policininkai versdami atsukinėti butelių kamščius ženkliai mažina nusikalstamumą.
Redakcijos archyvo nuotr.

Tamsi naktis, tik kulipkos laksto – švyst švyst!
Kamštis vienas, o mūsų – tik trys,
vienu judesiu kamštis – trychhh trychhh!  
Vyrai, sabrazim na traich.

Skiriama trims bebaimiams Šiaulių miesto policijos pareigūnams, kuriuos papiktino neatsuktas butelio kamštis.

Šiauliuose daugėja transporto priemonių vagysčių, trečdaliu padaugėjo plėšimų, penktadaliu padaugėjo nusikaltimų, padarytų viešose vietose, daugėja nusikaltimų, susijusių su narkotikais. Tačiau dabar visuomenei labiausiai iš policijos reikia, kad ši sukontroliuotų, jog kamščiai būtų atsukti pagal policininkų pageidavimus. Už tokį požiūrį galima pasukioti pirštu, bet gresia gauti iš banano per nugarą. Arba gali nutikti taip, kaip vienai Šiaulių bendrovei, kurią apniko policininkai.
 
Apie entelektualus ir sparnuočius
 
Policijos komisaras išrikiuoja savo pareigūnus. Girdi, nuo šiol dirbsime naujai, kelsime policijos prestižą visuomenės akyse ir – siaubą nusikaltėliams.
- Kokie du kiečiausi policininko ginklai, žodžiai prasideda iš „en” raidės? - klausia komisaras.
 
- Nagans... Naručnikai... - spėlioja pareigūnai.
 
- Entelekts i enternets, debilai jūs!
 
Na, mūsų policijos pareigūnai žino, kas yra internetas ir kaip jį už savo pinigus įsivesti darbe. Gal kiek prasčiau su komisarais, pavyzdžiui, savo karjerą pradėjusiais nuo entelektualaus komsorgo darbo durpių įmonėje. Agitbrigados, agitaciniai plakatai, rymojimas krūmuose prie bažnyčios, o vėliau „stuksenimas“ – entelektualus, kiekvieno komisaro vertas darbas. Štai ir Šiaulių policijos komisaras Rimvydas Šlekys paskelbė viešą nepakantumo akciją legaliai pardavinėjamam alkoholiui. Ne bobutėms, traiškančioms surogatus iš po sijono, ne degtindariams ir net ne jaunimėliui, kuris kiekvieną vakarą tratina bambalius alaus „žolyte” užsitraukdamas parke prie Menu fakulteto pastato arba Prisikėlimo aikštėje prie banko, kur įmigusius patrulius kažkada „išblaivino“ žurnalistai. Kova su legaliu alkoholio pardavinėjimu keistai susikoncentravo į vieną barą, o tiksliau – į butelio kamštį.
 
Bendrovės „Šiaulių lyra“ savininkai Šiaulių policijos vadams – kaip žirnis po princesės šonu. Nebijo rūsčių komisarų žvilgsnių nors tu ką. Pirmiausiai policininkai bandė politikų rankomis uždaryti savininkams priklausantį barą. Nepavyko, teismai leido dirbti toliau. 
 
Kitas žingsnis – jau iš tragikomedijų klasikos. Į policiją kreipėsi moteris, įsitikinusi, kad prekybos centre iš jos rankinės kišenvagis ištraukė piniginę. Operatyviai po kelių mėnesių policijos tyrėja apsireiškė pas vadovus ir griežtai pareikalavo vaizdo įrašų. Normalus žmogus suprastų paaiškinimą, kad vaizdo įrašus (jeigu tiek laiko tuos įrašus dar saugo) turi apsaugos bendrovė, kuri saugo prekybos centrą. Į saugos tarnybą ir reikėtų kreiptis. Bet juk reikalą turime su policijos tyrėja. Pastaroji bendrovės vadovams įraitė baudas su keliais nuliais už trukdymą teisingumui. 
 
Skundas buvo apskųstas, tačiau prokuratūra atmetė – varnas varnui akies nekerta. Ačiū Dievui, dar yra teisėjai, kurie žino, kaip teisingai rašomas žodis intelektas. Tačiau prokurorės sprendimo sulaukusiems „policajams“ iškart prasikalė sparnai. Vyrai leidosi į dar vieną „kryžiaus” žygį. 
 
Ypatingoji misija
 
Vieną vakarą ypatinga misija buvo patikėta trims policijos pareigūnams. Ne gaudyti visai apšernėjusių mašinų vagių, plėšikų, narkomanų ar siaučiančių jaunuolių gaujų. Gausios policijos pajėgos pasiųstos patikrinti, ar „Šiaulių lyros“ savininkams priklausančiame bare butelių kamščiai atsukami pagal uniformuotų sparnuočių pageidavimus.
 
Kodėl pasiuntė tris policijos pareigūnus? Gal dėl to, kad vyrai bijojo gauti į lempą? Šalia minėto baro, Lyros g. 13 pastatų komplekse, veikia dar gal kokie penki barai – ten dūžta langų stiklai, gurinamos nosys ir pilstoma „samanė“. Prie „Šiaulių lyros“ savininkų baro veikia filmavimo kameros, budi apsaugininkas – misiją atliekantys pareigūnai saugūs kaip Dievo užantyje.
Pagal policininkų versiją, kuri labiau panaši į bobutės pasaką, įvykiai galėjo klostytis maždaug taip. Prie baro saugiai lūkuriuoja trys policijos pareigūnai. Žiū iš baro ateina pilietis. „Stop, - griežtai taria pareigūnai. Anuka - parodai butelio kamštį“. Jėsusmarija – užsuktas! Trys ereliai įsirauna į barą ir čiumpa už atlapų (netiesiogine prasme, nes mūsų pareigūnai smurto nenaudoja) padavėjai: „Kodėl kamštis neatsuktas?“ Labai švelniai ir korektiškai paklausia. Tuojau mes tau protokolą, tararamatj (čia ne keiksmažodis, nes mūsų pareigūnai nesikeikia).
 
Atsuktas kamštis – mažina nusikalstamumą
 
Kodėl kamštis turi būti atsuktas ir kokiu kampu – 180 laipsnių ar užtenka 90 – štai hamletiškas klausimas. Bet tarp entelektualių policijos pareigūnų – tikra pažiba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Gailutė Smagriūnienė, buvusi VAI agitacijos ir propagandos instruktorė. Viską žino. Net tai, kas yra Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. 
Nors policijos desanto veiksmai buvo labai panašūs į provokaciją (kas gali paneigti, kad minėtas pilietis su užsuktu kamščiu nebuvo pasiųstas specialiai?), buvusi propagandos instruktorė ne įstatymus varto, o žodyną skaito. O žodyne perskaitė, kad „provokacija” - tai: „Slapto agento veikimas organizacijoje, siekiant šnipinėti, kenkti“. „Jei žinote atvejų, kai policijos pareigūnai taip elgėsi, būsime dėkingi, jeigu pranešite“, - labai šmaikščiai parašė atsakymą, ir nutylėjo, ar kituose miesto baruose irgi tikrinami kamščiai. Varge varge, ir už ką ją tarnybos anuomet paskyrė instruktore, jeigu žodyne nebeįstengė dar porą eilučių paskaityti apie tai, kas yra provokavimas.
 
Bet kol buvusi instruktorė studijavo lingvistines vingrybes it koks Aldonas Pupkis, matyt, apleido Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Kodekse neparašyta, ar parduodant butelį kamštis turi būti atsuktas. 
 
„Kadangi alkoholio vartojimas tiesiogiai susijęs su nusikalstamumo augimu, tad, manau, siekta buvo ir šio tikslo“, - apie neatsukto kamščio poveikį nusikalstamumui rašo buvusi agitacijos ir propagandos instruktorė, o dabar Nepriklausomos Lietuvos policijos atstovė spaudai G. Smagriūnienė. Kitaip tariant, jeigu pilietis iš baro išsineš butelį be kamščio, gal eidamas pagurkšnos, o gal begurkšnodamas dar gaus į krapus – nusikalstamumas bus užkardytas. O jeigu parsineš butelį blaivus ir pavartos namuose – kriminalas!
Taigi, dabar Šiaulių policijos komisaras R. Šlekys gali miegoti ramiai – kamštis nustatytas ir išaiškintas, visuomenė saugi, o policija padarė tai, ko iš jos tikėjosi miesto gyventojai.
Trakšt.


 
Straipsnių peržiūros
94456639
Į viršų