Zita KATKIENĖ

Rėkyviškės Gitanos Lenkauskienės namuose – tvarka, švara ir... prieš pusmetį įvykdytos vagystės pėdsakai. Iki šiol jauna moteris, auginanti dvi dukteris, negali pakilti ne tik dėl patirtos materialinės žalos: pavogti daiktai, sulaužyti baldai, išplėštas langas. Moterį slegia ir didžiulė moralinė skriauda: neseniai name įsikūrusią moterį ir net jos mažametes dukteris nuolat persekioja, užgaulioja, net terorizuoja namo gyventojos. „Saugios kaimynystės“ ženklu paženklinto namo gyventojos, Gitanos Lenkauskienės įsitikinimu, negalėjo nematyti viduryje dienos vykdomo buto plėšimo, o svarbiausia – neturėtų elgtis taip, lyg moteriai su vaikais stigtų vietos po tuo pačiu stogu.

 

 

Nepamirštama Gitanai Lenkauskienei šių metų vasario 1-oji. Nors turėjusi ji būti kaip ir kiekviena kita diena. Moteris niekur nedirba, prižiūri mažametes dukreles. Rūpestis jomis ir yra pagrindinis mamos rūpestis. Tad ir tą dieną po pietų ji vežė dukreles Aurėją ir Ivetą į Muzikos mokyklą, kur viena mokosi chorinio dainavimo, o antroji – groti fortepijonu.

Grįžusi iš Muzikos mokyklos ir pravėrusi pirmame aukšte esančio buto duris moteris ir žado neteko: visi daiktai išversti ant grindų, miegamojo spintos durys išlaužtos, sulaužytos ir komodos durelės. Tapo aišku, kad butas apiplėštas.

 

„Aš turėjau papuošalų, kuriuos dovanojo artimieji, turėjau santaupų, nes ruošiausi remontuoti ar pirkti naudotą automobilį, nes tas, kurį turime, dvidešimties metų senumo“, - pasakoja moteris, nuo vagių patyrusi apie 6 tūkstančių litų nuostolį.

 

Tačiau tas nuostolis dar dvigubėja, kai reikia sutvarkyti įsilaužėlių sugadintą turtą.

 

Vagys į butą pateko išlaužę miegamojo langą. Nors langas pakeistas, tačiau apdailos nėra. Išsigandusi moteris į butą įvedė signalizaciją, tačiau apsaugos sistemą įrengę meistrai nesutvarkė išdraskytų sienų.

 

„Labai reikia suremontuoti ir vaikų kambarį“, - rodo moteris kambarį, kurio suremontuoti taip ir nepavyksta, nors bute gyvena nuo tada, kai čia įsikūrė su vyru – apie šešerius metus. Tačiau šeimos išsaugoti nepavyko: vyras mėgo taurelę, o išgėręs ir smurtaudavo. Gitana nusprendė nebekęsti vyro smurto. „Ne kartą jis mane smaugė“, - pasakoja moteris su ašaromis akyse tuos išgyvenimus, dėl kurių ir ryžosi keisti savo gyvenimą – nutraukti santuoką.

 

 

„Gyventi dabar tenka iš socialinės pašalpos ir vyro alimentų dukroms“, - sako moteris ir priduria, kad išgyventi iš to trise labai sunku. Jei nepadėtų kaime gyvenanti mama, vargu ar pakaktų maistui. Tačiau nuolat tikėtis mamos pagalbos suaugusiai dukrai taip pat – ne išeitis. Juolab kad tėvui mirus mama gyvena viena ir jai pačiai paramos reikia, nes nebėra stiprios sveikatos.

 

Tad ir ryžosi moteris kreiptis į „Šiaulių naujienų“ redakciją ir papasakoti savo vargus bei prašyti šiauliečių pagalbos. Bene labiausiai moteriai reikalingi pinigai, nes be jų negali nei lango susitvarkyti, nei signalizaciją vedusių meistrų sugadintų sienų suremontuoti. O gal kas remontavo namus, liko dažų ar tapetų – ir tai moteriai būtų didelė parama.

 

Artėja mokslo metai ir vėl užgrius didelis rūpestis – kaip nupirkti dukrai pianiną. Gražina pagalvojo, jog gal mieste yra žmogus, kurio vaikai jau seniai užaugo ir nebegroja namie esančiu pianinu. „Gal galėtų dovanoti kas muzikos instrumentą gabiai mergaitei?“ - klausia ir prašo materialinių problemų į kampą įspausta moteris.

 

Reikalingi ir vaikų kambariui, kuris iki šiol stovi tuščias, baldai. Reikėtų sekcijos, rašomojo stalo, sofos-lovos.

 

Mergaitės juk auga, auga ir jų poreikiai – baugu moteriai galvoti apie ateitį. Nes ir šiandiena – paženklinta skurdu. O gyventi taip moteriai nesinori. Neviltis užpuola ir pagalvojus apie automobilį. Nors automobilis „Renault“ senas, tačiau dar važiavo. Tačiau ir jis kažkam užkliuvo – buvo subadytos padangos. „Aš nebežinau, kaip prikelti automobilį, kad vėl jis važiuotų. Juk netrukus mokslo metai, vaikus reikės vėl vežti į Muzikos mokyklą – be automobilio neišgyvensim.

 

Gal kas turi nebereikalingą, tačiau dar važiuojantį automobilį“, - sako moteris, pasiryžusi priimti dovaną, jei atsirastų galintis jai padėti žmogus.

 

Moteris baiminasi, jog ateis diena, kai ne tik automobilis, bet ir televizorius, šaldytuvas užges. Ir ta diena – ne už kalnų, nes ne kartą buities prietaisus teko remontuoti.

 

Nors bėdoje pagalbos ranką pirmiausia turėtų ištiesti kaimynai, tačiau Gitana Lenkauskienė iš jų ne pagalbos, bet... nemalonumų labiau tikisi. Net ir dėl vagystės, moteris įsitikinusi, kaimynai jai specialiai nesako, nors vagystę tikrai galėjo matyti. Ir policijos pareigūnas, atlikęs tyrimą, moterį įspėjo, kad ji yra sekama, nes kaimynai žino, kada ji vaiką vežusi į darželį ne specialioje kėdutėje, o neprisegtą, žino, kada moteris netoli namų vežusi vyresniąją dukrą priekinėje sėdynėje, mato, kada vaikas kieme popiergalį numetė. Prieš ketverius metus, kai Gitana Lenkauskienė išsiskyrė su vyru, gyventi Energetikų gatvėje esančiame name, šalia kurio ir daugiabutis, pažymėtas „Saugios kaimynystės“ ženklu, tapo nepaprastai sunku.

„Mano mergaitės net į kiemą išeiti negali – jos užgauliojamos, įžeidinėjamos“, - pasakoja moteris.

 

Kaimynėms užkliūva G. Lenkauskienės dukros, kai važiuoja dviratuku: tuoj kieme ant suoliuko sėdinti kaimynė papriekaištaus, kad neužkliudytų, važiuodama pro šalį jos arba šunelio, gulinčio prie suoliuko.

 

Tačiau blogiausia ne tai – kaimynės jos dukroms ir jai pačiai nešykšti užgaulių žodžių, net į įstaigas siunčia laiškus, kuriuose rašo, kad G. Lenkauskienė – bloga mama. Jau teko aiškintis ne tik su policija, bet ir su vaiko teisių gynėjais, tačiau jie moters elgesyje neįžvelgia nieko blogo.

 

Pati Gitana net buvusi užpulta kaimynės – einančią į parduotuvę kaimynė rankine apdaužiusi. Po to teko kreiptis į policiją. Policininkas ištyrė įvykį ir patarė kreiptis į teismą – gali būti iškelta privataus kaltinimo byla. Apie tai papasakojusi dukros darželyje, sulaukė auklėtojos pritarimo: „Aš eisiu liudyti, kad esi rūpestinga mama“, - sakė auklėtoja. Tą patį kalbėjo ir antrokų klasės mokytoja. Ji tik džiaugiasi mokinės Aurėjos stropumu ir sakė mamai, kad jokių priekaištų neturi.

 

Kaimynė Liongina Gudlevičienė taip pat žurnalistams papasakojo, kad Gitana Lenkauskienė yra puiki šeimininkė, rūpestinga mama, tik su kaimynėmis jai nepavyksta sutarti. „Jai pavydi, kad taip gražiai tvarkosi, nors ir nėra turtinga. Kitos turi daugiau, bet girtauja ir pavydi jai“, - sako L. Gudlevičienė, vertinanti kaimynės rūpestingumą ir neabejoja, kad jei geri žmonės padėtų moteriai, jai būtų lengviau išbristi iš esamos situacijos, kai darbo gauti nepavyksta, o finansinių problemų vis daugėja.

 

Jei galite ištiesti pagalbos ranką Gitanai Lenkauskienei, skambinkite jai telefonu 8 652 52 623.