Po daugiau nei vienerius metus trukusių derybų įkurtas Lietuvos plastiko klasteris.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Diana JANUŠAITĖ
Šiaulių pramonininkų asociacijos iniciatyva įkurtas Lietuvos plastiko klasteris. Po daugiau nei vienerius metus trukusių derybų Lietuvos verslininkai ir mokslo institucijų atstovai pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Kartu jie skinsis kelią į tarptautines rinkas ir bandys siekti aukščiausių rezultatų. Šiaulių miestas savo klasterių skaičiumi jau susilygino su Klaipėda, neatmetama galimybė, kad galbūt ateityje Šiauliai pralenks artimiausius kaimynus.
Turės aukštą pridėtinę vertę
„Tai trečiasis klasteris kuriamas po Šiaulių pramonininkų vėliava. Rezultatai rodo, kad įmonės supranta, kad suglaudusios pečius, galės atlikti rimtus projektus, kurie leis konkuruoti rinkoje. Juk kartu mes galime nuveikti daugiau“, – apie bendradarbiavimo naudą kalbėjo Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas Alvydas Stulpinas.
Anot jo, plastiko klasteris – vienas svarbiausių sektorių pramonės srityje. Nėra nei vieno produkto, kuris verslui nebūtų toks svarbus kaip plastikas. Todėl jo sukuriama pridėtinė vertė tikrai aukšta.
Be to, įmonės, siekdamos geresnių rezultatų, pasinaudos mokslo įstaigų patirtimi ir įdarbins jų paruoštus specialistus. Tokiu būdu bus sukuriamos naujos darbo vietos.
Dalinsis įgyta patirtimi
„Plastiko pramonė sudaro didelę dalį Lietuvos Bendrojo vidaus produkto, o gamybos technologija palaiko gilias tradicijas. Todėl mūsų tikslas sujungti kompetencijas, kartu ruošti specialistus, kurių iki šiol labai trūksta. Tikimės pritraukti daugiau klientų iš užsienio šalių, sukurti darbo vietų ir daugiau uždirbti bei sumokėti daugiau mokesčių“, – kalbėjo Šiaulių įmonės vadovas Rimantas Damanskis.
Verslininkas sakė, kad klasterio įmonės tarpusavyje dalinsis technologinėmis žiniomis, didins konkurencingumą ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkose.
Panevėžyje veikiančios įmonės direktorius Alfredas Zigmantas pabrėžė, kad įmonė turi ilgametę patirtį, todėl savo žiniomis klasteriui bus naudingi. Tačiau pripažino, jog ir patys iš narystės tikisi naudos. Pavyzdžiui, jie norėtų įdarbinti daugiau plastiko pramonės sritį išmanančių specialistų, nes kol kas rinktis nėra iš ko. Atskleidė, kad tikisi pralenkti savo didžiausius konkurentus – lenkus.
Ruoš reikalingus darbuotojus
Šiaulių profesinio rengimo centro direktorius Saulius Dargužas sakė, kad prie šios iniciatyvos prisijungė, nes ruošia darbuotojus, reikalingus šiam klasteriui: šaltkalvius, mechanikus, degintojus. Džiaugėsi, kad bendradarbiaujant Profesinio rengimo centras taip pat turės naudos. Dabar jie tiksliau žinos plastiko pramonės poreikius ir potencialias mokinių įsidarbinimo galimybes.
„Įmonės pateikė perspektyvinę darbuotojų poreikių programą. Sužinojome, kokių specialybių darbuotojų per artimiausius trejus metus jiems reikės labiausiai. Be to, mokiniai galės šiose įmonėse atlikti praktiką, o vėliau galbūt įsidarbinti“, – akcentavo S. Dargužas.
Atliks mokslinę veiklą
Šiaulių valstybinės kolegijos direktorė Natalija Šedžiuvienė taip pat džiaugėsi, kad aukštoji mokykla galės prisijungti prie klasterio veiklos. Anot jos, perspektyvios gražios – tereikia imtis bendrų darbų.
„Prie klasterio veiklos prisidėsime savo moksliniu potencialu. Pasinaudodami savo turimomis laboratorijomis, atliksime reikalingus tyrimus. Vykdysime tiriamąją veiklą, tirsime rinkos poreikius. Studentai, dėstytojai prisidės prie reklamos sklaidos bei padės įgyvendinti kitas klasterio idėjas“, – kalbėjo N. Šedžiuvienė.
Žinoma, nauda bus abipusė. Šiaulių valstybinė kolegija, dalyvaudama plastiko gamybos procesuose, turės puikią galimybę susipažinti su naujausiomis technologijos inovacijomis, bendradarbiauti su daug pasiekusiais Europos mokslininkais. Semtis iš jų patirties, kartu dalyvauti projektuose, atlikti bendrus tyrimus. Taip pat studentai turės galimybę tobulinti savo kompetenciją, įgyti naujų žinių.
