Šiaulių miesto bendrasis planas – ne šventa karvė, todėl jį būtina keisti, vakar žurnalistams porino Šiaulių miesto valdžia. Tikinama, kad prieš dešimtmetį pradėtas rengti, 2009 metais Tarybos sprendimu patvirtintas bendrasis miesto planas užmeta ant kaklo virvę verslininkams, kurie negali plėsti savo veiklos. Bendrąjį miesto planą esą būtina keisti ir dėl to, kad vis mažėjant gyventojų skaičiui centre gyvenantys šiauliečiai bėgant laikui bus priversti išlaikyti periferijoje įsikūrusius gyventojus.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Bendrasis planas žlugdo verslininkų planus
„Apie bendrojo plano keitimą kalbame jau ne vienerius metus. Bendrasis planas UAB „Urbanistika“ buvo parengtas 2009 metais. 2012 metais buvo inicijuotas plano keitimas dėl atsirandančių problemų, tačiau dėl finansavimo nebuvimo jis nebuvo pradėtas įgyvendinti. Tai dabar nutarėme inicijuoti šio plano pakeitimą. Jau parašėme raštą, kurį siųsime suinteresuotoms šalims“, – teigė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romanas Kančauskas, pridurdamas, kad iki spalio 15 dienos šiuo klausimu savo pasiūlymus Šiaulių miesto savivaldybei gali teikti visi šiauliečiai.
Šiuo metu didžiausią galvos skausmą bendrasis miesto planas kelia pramonininkams. „Jie negali vystytis tose vietose, kuriose yra įsikūrę. Pagal buvusį bendrąjį planą buvo laikomasi tokios nuostatos, kad visus reikia agituoti ir dirbtinai spausti, kad eitų į kuriamą Pramoninį parką. Bet verslo žmonės dabar skundžiasi, kad tose vietose, kuriose jie yra įsikūrę, norėtų plėsti gamybą, darbo vietas, tačiau negali to padaryti dėl bendrojo plano trukdžių“, – aiškino R. Kančauskas.
Jam antrino vyriausioji miesto architektė Rasa Budrytė: „Yra kai kurios teritorijos, kur bendrajame plane reglamentuota, kad ten negalima pramonė. Nors realiai susiklosčiusi tokia situacija, kad šiandien ten įsikūrusios pramonės įmonės, kurios ateityje galėtų plėtotis. Pasikeitus tam tikriems faktoriams reikia keisti bendrąjį planą. Kad pramonininkai, kurie pas mus vystosi, klesti ir moka mokesčius, nebūtų žlugdomi, o turėtų galimybę plėstis, kiek yra įmanoma, jų pačių teritorijoje.“
Sparčiai mažėja gyventojų skaičius
Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja R. Budrytė atviravo, kad Šiaulių miesto bendrasis planas buvo pradėtas rengti neturint metodikos, kaip tai reikėtų daryti. „Anksčiau plano rengėjai kiekvienas iš savo varpinės žiūrėdavo ir darydavo, kaip jiems atrodė tinkama. Aišku, kiekvienas teritorijų planavimo dokumentas yra kintantis. Tai nėra kaip šventa karvė, kaip sakant, amžiams amžiniesiems. Gyvenimas mūsų keičiasi, mes patys keičiamės, situacija ir socialinė, ir politinė keičiasi, todėl ir reikalingi pakeitimai“, – sakė ji.
Bendrąjį miesto planą valdžia užsimojo keisti ir dėl sparčiai Šiauliuose mažėjančio gyventojų skaičiaus. „Reikėtų peržiūrėti ir gerai apgalvoti, ar tikrai reikia plėtoti teritorijas miesto pakraščiuose. Praktika rodo, kad dabartine demografija mes negalime pasidžiaugti. Tai ar iš tikrųjų verta ir toliau dėti lėšas ir europines, ir mūsų pačių į gatvių tinklo plėtotę, į magistralinių tinklų plėtotę, kur paskui juos dar išlaikyti reikės. Pasirodys, kad gyventojų nėra. Vadinasi, tie, kurie gyvena centre, pataps išlaikytojais tų, kurie pasistatė namą periferijoje“, – svarstė vyriausioji miesto architektė.
Kyla transporto problemų
Miesto valdžia tikisi sulaukti pasiūlymų ir dėl miesto teritorijų zonavimo. Anksčiau Šiauliai, kaip ir kiti miestai, buvo „lipdomi“ iš skirtingų teritorijų – vienoje miesto dalyje buvo sutelkta pramonė, kitoje – miegamieji rajonai, dar kitoje – medicinos paslaugos ir kt.
„Reikia pajudėti iš mirties taško. Reikalinga iniciatyva iš daugelio žmonių, kaip turėtumėme nustatyti zonavimą. Reikia jo ar nereikia. Anksčiau buvo ryškus zonavimas, kuris sukeldavo ir dabar dar sukelia transporto problemų, nes tenka migruoti iš vienos vietos į kitą“, – aiškino ji.
Spalio mėnesio viduryje miesto valdžia svarstys, įvertins gautus pasiūlymus ir formuos užduotį bendrojo plano rengėjams. „Tada skelbsime konkursą. Bet čia jau pasiruošimas kitiems metams“, – teigė R. Kančauskas. Miesto valdžia tikisi, kad finansavimą pavyks gauti iš Europos Sąjungos.
