Jonas KAMENSKIS

Tik tik smarkus lietus rugsėjo 1-osios rytą nesugadino mūsų mero pirmosios pamokos. Geriau jau būtų sugadinęs - nebūtų tekę susigūžusiems nuo šalčio ir drėgmės miesto moksleiviams ir jų mokytojams stypsoti aplink „Centukų“ fontaną it statistams keturiasdešimt minučių.

Pirmiausia „mokytojas“ meras Justinas Sartauskas vėlavo pradėti savo pirmąją pamoką, paskui užsikirsdamas kažką pakalbėjo apie krepšinio čempionatą, miesto dienas...

Mokiniams, taip ir nesupratus, kokia ši pamoka, ir neišgirdus, kokia prasidedančių mokslo metų taktika ir strategija, „mokytojas“ nusprendė kol kas atlikęs savo misiją ir pasitraukė į šalį.

Toliau pamoką vedė vedėjas (kažkas nauja vyksta Šiaulių švietimo sistemoje) – džiūgaudamas pristatė Lietuvos kariuomenės pučiamųjų orkestrą, anonsavo TAFISA pasaulio sportas visiems žaidynes...

Va tik tada susirinkusieji ėmė suprasti, kad vyksta teorinė kūno kultūros pamoka: meras šypsodamasis atlieka savo įprastinį  žvaigždės vaidmenį (nors netrumpai dirbo televizijoje, bet ten nedažnai pavykdavo įšokti į kadrą) – šypsosi ir spaudžia rankas, o sustirę į ragą mokiniai be žado klapsi akimis.

Jei ne budrūs šalia stovintys pedagogai, mokiniai, ko gero, būtų sprukę dar pamokai neįpusėjus – jie įpratę per kūno kultūros pamokas sportuoti, o ne kalbų klausytis. Gerai dar, kad orkestras savo popuri baigė ritminga muzika – buvo proga nors kiek suledėjusiomis rankomis į taktą paploti.

O jau pamoka visai stichiškai baigėsi – pagal visas pedagogikas ir metodikas už tai bet kurios mokyklos direktorius tokiam mokytojui iškart būtų papeikimą įsūdęs.