Aušros alėja mirkoma brangiai kainuojančiu vandeniu, tačiau nenušluotais šaligatviais vėjas vaiko šiukšles ir kelia smėlio audras.
Vaido SIMANAUSKO nuotr.
Mykolas DEIKUS
Kiekvienas gatves laistančio automobilio reisas – 500 litų, nutekėjusių į lietaus kanalizaciją. Gatvės laistomos, nors iš tiesų abejojama, ar tai padės sumažinti oro taršą. Tačiau gatvių laistytojams kol kas – auksinis biznis.
Uždarbio dienos
Balandžio 26-27 dienomis Šiauliuose buvo užfiksuota didesnė nei leistina tarša kietosiomis dalelėmis. Prognozuojama – jeigu palis, artimiausiomis dienomis tarša gali sumažėti.
Nuo šių metų pradžios leistinas ribas oro tarša viršijo jau septyniolika kartų – pusė visos leistinos metų normos.
Praėjusiais metais tarša leistiną normą viršijo 51 dieną, nors leistina riba – 35 dienos per metus. Leistinos taršos normos viršytos iki 3,5 karto.
Tačiau tai, kas miestiečiams – žala sveikatai, bendrovei „Specializuotas transportas“ - gero uždarbio dienos. Aušros alėjoje vis dažniau pasirodo bendrovės cisterna, liejanti vandenį ant asfalto. Juoba, kad aiškėja, jog gatvių laistymas gali būti naudingas nebent tik patiems laistytojams.
Tarša – ne nuo gatvių?
Šiaulių savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Arūnas Adomaitis abejoja gatvių laistymo nauda. Nes, jo žodžiais tariant, kol kas apskritai neaiški kietųjų dalelių sudėtis, nes jų niekas netyręs. Tai tik šiemet ketina atlikti Savivaldybės Aplinkos skyrius, kuriam skirtos lėšos paslaugos pirkimo konkursui organizuoti.
A. Adomaitis svarsto, kad oras gali būti teršiamas automobilių išmetamosiomis dujomis. Jis pastebi, kad oro tarša kietosiomis dalelėmis leistinas normas viršija ir žiemą, kai gatvės tikrai nedulka.
Tokius svarstymus paremia ir aplinkosaugininkų argumentai.
„Daugiausia kietųjų dalelių (KD10) paros ribinės vertės viršijimų buvo nustatyta Šiaulių OKT stotyje, kur oro užterštumą labiausiai įtakoja intensyvūs transporto srautai, taip pat jaučiama ir individualių namų šildymo įrenginių įtaka“, - teigiama pernykštėse aplinkosaugininkų išvadose.
Taigi aplinkosaugininkai įvardijo kaltininkus, todėl išeitų, jog vanduo ant gatvių liejamas išties bergždžiai.
Neturi specialios technikos
Nepaisant to, kad vanduo gali būti liejamas be reikalo, gatvės laistomos ir neefektyviai. Anot Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo A. Adomaičio, rekomenduojama ne tik laistyti gatves, bet ir drėkinti orą. Tačiau rangovas – bendrovė „Specializuotas transportas“ tokios technikos neturi.
A. Adomaitis svarsto, kad rengiant naują konkursą tokia sąlyga gali būti įrašyta. Tai galį įvykti šiais arba ateinančiais metais.
Gali laistyti, kiek nori
Taigi, kiek oro tarša susijusi su dulkinomis gatvėmis, neaišku, tačiau Šiauliuose galiojanti sistema išties palanki gatvių laistytojams. Tai yra, bendrovei „Specializuotas transportas“.
Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas teigia, kad užsakymus laistyti gatves pateikia jo vadovaujami žmonės. Tačiau ir pačiai bendrovei „Specializuotas transportas“ leista stebėti oro kokybės duomenis.
Vienas pasivažinėjimas Aušros alėja ir gretimomis gatvėmis, Miesto infrastruktūros skyriaus duomenimis, miesto biudžetui kainuoja pusę tūkstančio litų. Balandžio mėnesį užterštumas leistinas normas viršijo mažiausiai septynis kartus, o tai jau pusketvirto tūkstančio litų. Jau neskaičiuojant tų dienų, kai užfiksuotas padidėjęs oro užterštumas. Ar ne geras biznis?
Plauti šaligatvius – prabanga
Oro taršą dulkėmis mėginama sumažinti laistant gatves, tačiau ne mažesnis smėlio sluoksnis susikaupė ant šaligatvių. Todėl kilus didesniam vėjui dulkės žeriamos praeiviams į akis. Netgi miesto valdžios reprezentaciniu laikomame Savivaldybės skverelyje dėl susikaupusio purvo ir dulkių beveik nebesimato tikrosios trinkelių spalvos.
Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas A. Adomaitis teigia, jog šaligatviai šluojami. Tačiau, jo žodžiais, plauti šaligatvius būtų prabanga.



