Pavasario pradžioje, tirpstant sniegui, Rėkyvoje už ministerijos skirtas lėšas įrengta vaikų žaidimo aikštelė atrodė tragiškai. Trisdešimt tūkstančių litų kainavusiai aikštelei nebuvo įrengta jokio priėjimo. Iš valdininkų atsakymų panašu, kad priėjimu turėtų pasirūpinti patys gyventojai.
Redakcijos archyvo nuotr.
Mindaugas LAURINAITIS
Šiaulių valdininkai išleidžia dešimtis tūkstančių litų iš ministerijos gautų pinigų vaikų žaidimų aikštelių statyboms ir vadina tai vietos bendruomenių veiklos skatinimu. Tačiau kyla klausimas, kas atsakingas už tokių įrengimų priežiūrą ir kas turėtų atsakyti įvykus nelaimei, nes vieša paslaptis, jog aikštelės yra neretai techniškai netvarkingos. Pinigus skirsto vieni, sutartis pasirašinėja kiti, o ir darbas ne visuomet padaromas iki galo.
Ministerija skyrė lėšų
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pernai buvo skyrusi lėšų iš valstybės biudžeto Vietos bendruomenių savivaldos programai įgyvendinti. Pinigai buvo padalinti savivaldybėms proporcingai pagal gyventojų skaičių. Šiauliams atiteko kiek daugiau nei trečdalis milijono litų. Panaši suma numatyta ir šiemet.
Kam panaudoti lėšas nuspręsti turėjo pačios savivaldybės, tiksliau, specialiai tam sukurtos Vietos bendruomenių tarybos (VBT). Šiaulių mieste tokių tarybų pernai buvo suburtos septynios, kiekviena jų apėmė po keletą mikrorajonų, o dvi tarybos sukurtos seniūnijų teritorijos pagrindu – Medelyno ir Rėkyvos. Šios tarybos sudaromos iš Savivaldybės atstovų, seniūnaičių, vietos gyventojų bendruomenių, bendrijų, nevyriausybinių organizacijų atstovų.
Įrenginėjo žaidimų aikšteles
Tarybos pernai sudarė prioritetinius sąrašus. Dauguma sąrašo viršuje įrašė vaikų žaidimų aikšteles. Iš viso jų įrengta šešios. Dar tiek pat aikštelių valdininkai įrengė už miesto biudžeto pinigus. Aikštelės kainavo nuo dešimties iki trisdešimties tūkstančių litų. Likučiai buvo panaudoti kitoms įvairiausioms reikmėms.
Daugiausiai kainavo Rėkyvoje įrengta vaikų žaidimo aikštelė – trisdešimt tūkstančių litų. Lygiai tiek ir buvo skirta šiai VBT, tad kitiems poreikiams lėšų neliko. Ironiška yra tai, kad daugiausiai kainavusi žaidimų aikštelė buvo įrengta pelkėtoje pievoje ir net nepasirūpinta nutiesti priėjimo takelį, tad vaikams, norint prie aikštelės prieiti, tenka klampoti per purvynę.
Juridiškai atsakingo nėra?
Tačiau tai tik ledkalnio viršūnė. Šiaulių miesto politikai kelia klausimą, kas turėtų atsakyti, jeigu tose aikštelėse įvyktų nelaimė dėl galimo darbų broko ar kitų priežasčių. Neseniai paviešintas Klaipėdos atvejis parodė, kad ten pagal tą pačią programą įrengtos aikštelės buvo nekokybiškos – šimtus kilogramų sverianti metalinė konstrukcija tiesiog sugriuvo. Laimei, niekas nenukentėjo.
Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys Artūras Visockas teigia, kad vykdant šią vietos bendruomenių skatinimo programą, nėra numatyta atsakomybės už jau padarytus darbus. Pinigai panaudojami, tačiau atsakingų nebelieka. „Pavyzdžiui, kas atsakingas už jau įrengtas aikšteles, kas jas privalo prižiūrėti, jei tos pernai sudarytos VBT jau nėra. VBT iš esmės yra susirinkimas, kuris pagamina protokolą, pagal kurį Savivaldybės direktoriaus įsakymu iš ministerijos skiriamos lėšos. Visoje šalyje daromi darbai, o juridiškai atsakingo nėra?“, – stebėjosi politikas.
Pinigus gauna savivaldybės
Šiaulių mieste už programos įgyvendinimą atsakingas Savivaldybės Viešųjų ryšių skyrius. Šio skyriaus vyr. specialistė Dalia Vietienė sako, kad iš ministerijos lėšos pervedamos į Savivaldybės sąskaitą ir pagal įsipareigojimą privaloma atsiskaityti su paslaugų teikėjais per keletą dienų. Jos kolegė, vyr. specialistė Jūratė Rauduvienė teigia, kad VBT tik priima sprendimus.
„Vietos bendruomenių tarybos prie tų lėšų neprieina. Savivaldybė daro viešuosius pirkimus, atlieka viską, o tarybos tik priima sprendimus, ką mums daryti“, – teigia J. Rauduvienė.
Kas atsakingas – neaišku
Nelaimių dėl nekokybiškų darbų atlikimo, anot valdininkų, neturėtų būti – aikštelės atitinka visus saugumo standartus, rangovas suteikia penkerių metų garantiją. Tačiau vis dėlto lieka neaišku, kas būtų atsakingas įvykus nelaimei pasibaigus garantijai. O iš pradžių teigę, kad priežiūrą vykdo Savivaldybė, valdininkai ėmė svarstyti, kad ir patys gyventojai turėtų prižiūrėti – jie pageidavo žaidimo aikštelių, tad turėtų ir rūpintis, kad niekas turto negadintų.
„Visos tos aikštelės atitinka visus saugumo standartus. Savivaldybė negali pirkti kitokių. Jeigu ten kas įvyktų, yra penkerių metų garantija, tada, manau, atsakytų paslaugos teikėjas. Visas bendruomenių turtas yra Savivaldybės žinioje ir priežiūra atliekama iš miesto biudžeto. Vandalų pilna, jie viską išnešioja, dažus nugramdo. Rangovas už tokius sugadinimus neatsako“, – tikina D. Vietienė.
