Pertraukos tarp pamokų metu - Alutis liejasi laisvai.

Roberta GADILIAUSKAITĖ

Jaunimėlio baliukai „gamtoje”, per pertraukas suplūstantys parūkyti mokiniai, mamos su vaikučiais ir – šunyčių pridergtas „minų“ laukas. Ir vis dėl to tai vienintelė ir mėgstamiausia pietinio rajono gyventojų susibūrimo vieta – Beržynėlio parkelis. 

 

Vidudienis. Mokykloje – pertrauka. Kol dar nosies nešaldo šlapdriba, atlėkę mokiniai čia randa saugų prieglobstį „supešti” cigaretę. Suplaukia kaip į masinį išpardavimą prekybos centre. Tai vienur, tai kitur vinguriuojantis dūmelis išduoda slapukus. Ir vietoj žolės „vešinčių“ nuorūkų vis dėlto nepaslėpsi... Kitame kampe būrelis paauglių pašnekesį laisto alumi. 

 

Takeliais aplink mamas zuja šiltai apkamšyti pypliai. Stop! Vos neįminame į šuns paliktą „dovanėlę“. Apsidairome – aplink tikri minų laukai. Žiū, kad neįmintumei. Veltui keiksnoti vargšus šuniukus – šeimininkai trumpais pavadėliais tempia tako viduriu. Kaip jiems pasiekti savo „tualetus“? Nors už kelių  metrų stovi aptvaras, kur augintiniai gali atlikti visus gamtinius reikalus. Tačiau keturkojų šeimininkams tie metrai – misija neįmanoma... 

 

Dėmesį patraukia apipelkėjusi bala ar dar dievai žino kas. Lyg ir naudingas daiktas turėjo iš jos išeiti - čiuožykla vaikams, kad galėtų pasidžiaugti žiemos malonumais. Išėjo kaip visada... Apaugo žolėmis, sužydėjo šiukšlėmis. 

 

Tolėliau akis bado tuščias gyvūnų narvas. Prieš kelerius metus čia dar mekendavo ožkytės, kudakuodavo vištytės, stručiai žirgliodavo – džiaugsmas „kaimišką” padarą tik iš ekrano matantiems vaikučiams. 

 

Stručiai „išskrido”, dabar vieninteliai gyviai – žvirbliai, tupintys ant narvo tinklo. 

 

Nepaisant šiukšlių ir „minų” laukų, neišlepusiems miestiečiams – Beržynėlis vienintelė vieta pietiniame rajone ir pasižmonėti, ir vaikutį išsivesti, ir tą patį šuniuką pavedžioti. 

 

Mokykloje baigiasi pertrauka – dūmeliai sklaidosi. 

Vidury parkelio riogso apleistas kažkada veikusio žvėrynėlio narvas.

Vaido SIMANAUSKO nuotr.