Prieš kelerius metus pianistas Sergejus Šelmukas „Šiaulių naujienų” korespondentams pasakojo apie tai, kaip buvo sumuštas. Nusiminęs muzikantas rodė savo subintuotą ranką ir jaudinosi, ar dar galės skambinti pianinu.Redakcijos archyvo nuotr.
Asta VOLKOVAITĖ
Vakar amžinam poilsiui Ginkūnų kapinėse atgulė žinomas Šiaulių pianistas Sergejus Šelmukas. 57-erių metų muzikanto kūnas, anot jį pažinojusių draugų, rastas apiręs jo paties bute.
Nelaimę įtarė kaimynai
Nelaimę pirmieji įtarė muzikanto kaimynai, kuriems kažkas pradėjo sunktis per lubas. Kaimynų nuojauta pasitvirtino – išlaužus buto duris viduje aptiktas negyvas pianistas, kuris pastaruoju metu sunkai sirgo ir jau keleri metai niekur nekoncertavo. Beje, būdama lygiai tokio pat amžiaus mirė ir S. Šelmuko mama, šalia kurios muzikantas ir palaidotas.
„Visada turėjo idėjų, buvo geras ir atsakingas muzikantas”, - tokį pianistą prisimena jo buvęs kolega ir draugas, pianistas Romualdas Lukošius.
„Jis visada turėjo fix idėjų”, - apie S. Šelmuką gražiai atsiliepia ir Šiaulių 1-osios muzikos mokyklos direktorius Vygantas Ališauskas. Anot direktoriaus, S. Šelmukas nuolat jam kalbėdavo apie savo naujus ambicingus muzikinius planus, kurių taip ir neįgyvendino. V. Ališauskas sakė, kad pastarąjį pusmetį su S. Šelmuku nebesusitiko.
Per gedulingus pietus skambėjo jo muzika
Prieš gerą dešimtmetį buvę Šiaulių 1-osios muzikos mokyklos ugdytiniai: R. Lukošius ir S. Šelmukas susibūrė į duetą, kurį pavadino LUK&SHELL, sėkmingai dalyvavo prestižiniuose fortepijoninės muzikos konkursuose.
Vėliau, kai muzikantai pasuko skirtingais keliais, S. Šelmukas susidomėjo salonine muzika. Pianistas buvo išleidęs ne vieną kompaktinę plokštelę.
„Per gedulingus pietus skambėjo jo muzika”, - su liūdna gaidele balse prisimena buvęs S. Šelmuko scenos partneris R. Lukošius. Jo žodžiais, S. Šelmukas buvo ne tik geras pianistas, bet ir puikiai skambino gitara, tačiau to daugelis nežinojo.
Sūnus nespėjo grįžti į laidotuves
Kaip sako R. Lukošius, kai S. Šelmuką pakirto sunki liga, jis atitolo nuo muzikos, teko ilgai gulėti ligoninėje. Nors neprarado vilties sugrįžti į sceną ir puoselėjo naujus kūrybinius muzikinius planus, kurių, suprato aplinkiniai, jau niekada nebeįgyvendins.
Prieš mirtį pianistas gyveno vienas, nors su žmona nebuvo juridiškai išsituokęs. Pora užaugino du vaikus: dukrą ir sūnų. Anot R. Lukošiaus, laidotuvėse dalyvavo S. Šelmuko dukra, gyvenanti Vilniuje, ir sutuoktinė. Airijoje dirbantis sūnus, R. Lukošiaus žiniomis, į tėvo laidotuves nespėjo grįžti.
