Pasak Moters ir vaiko klinikos Priėmimo, skubiosios diagnostikos ir intensyviosios slaugos skyriaus vedėjos L. G. Bekerienės, apie visus galimus smurtinius pacientų sužeidimus ar kitą nusikalstamą veiką gydytojai privalo informuoti policijos pareigūnus.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos ekspertai pernai atliko beveik 19 tūkstančių gyvų asmenų tyrimų dėl padarytų sužalojimų ir seksualinių nusikaltimų. Didžioji dalis šių tyrimų – tai sveikatos sutrikdymo masto nustatymo tyrimai.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjas Robertas Obrikis sako, kad Šiauliuose nemaža dalis ekspertizės tyrimų atliekama aplinkinių rajonų gyventojams, nors kreipiasi ir daug šiauliečių. Iš 2 541 pernai Šiauliuose atlikto ekspertizės tyrimo 1 651 tyrimas buvo dėl gyvųjų žmonių sužeidimų ir 660 siekiant nustatyti mirties priežastis. Visus tyrimus atlikti paskyrė teisėsaugos pareigūnai. Tik 219 asmenų kreipėsi patys ir už tai sumokėjo.
Teismo medicinos ekspertams, pasak R. Obrikio, ypač padaugėjo darbo, kai buvo įteisintas Smurto artimoje aplinkoje įstatymas, nes buitinių konfliktų metu visi sužalotieji yra tiriami teismo medicinos ekspertizės, o tokių ypač daug yra per šventes.

Daugiau nei pusė – smurtinės mirtys
Pasak R. Obrikio, mirusiųjų ekspertizės metu išaiškinama mirties priežastis ir laikas, nusikalstamos veikos priemonės.
„Praėjusiais metais iš 660 tirtų mirusiųjų beveik pusę sudarė smurtinės mirtys. 2013 metais buvo tirti 139 savižudybės atvejai, 170 mirusiųjų nelaimingų atvejų metu, 22 - žuvę autoavarijose. Per praėjusius metus ekspertizės metu išaiškinti 26 nužudymai“, - sako R. Obrikis.
Tačiau nemažai yra fiksuojama ir nesmurtinių mirčių, kada namuose randamas mirusiojo kūnas. Daugiausia ekspertizės tyrimų metu nustatytos kraujotakos sutrikimų ir širdies ligos. Antroje vietoje – virškinimo ligos, iš kurių daugiausia kepenų ligų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo. Iš nesmurtinių mirčių – naujagimių mirtys dėl staigios mirties sindromo.
Anot R. Obrikio, lyginant pastaruosius kelerius metus, sumažėjo mirusiųjų ekspertizių. Manoma, kad toks mažėjimas turi sąsajų su gyventojų mažėjimu Lietuvoje.

Daugiau atliekama medicinos ekspertizių
Buitinių konfliktų metu dažnai yra sužalojamas vienas iš šeimos narių. Pastaruoju metu, kai įsigaliojo Smurto artimoje aplinkoje įstatymas, teismo medicinos ekspertams padaugėjo darbo.
„Jei iki tol susipykę vyras su žmona apsikumščiuodavo, iki ryto dažniausiai išsiblaivius susitaikydavo. Tačiau Smurto artimoje aplinkoje įstatymas leidžia kaimynams iškviesti policiją. Tokiu atveju iš karto pradedami ikiteisminiai tyrimai ir privaloma nukentėjusiojo teismo medicinos ekspertizė. Pasitaiko, kai žmonės neatvyksta, nes neturi pinigų atvykti iš kaimų. Tada policijos pareigūnai tokius asmenis veža į artimiausią gydymo įstaigą ir ten aprašomi matomi sužalojimai. Toliau atliekama ekspertizė remiantis gydymo įstaigos nuorašais“, - aiškina R. Obrikis.
Transporto sužalojimai taip pat užima didelę ekspertų darbo dalį. Praėjusiais metais buvo tirti 379 patyrę sužalojimus autoįvykiuose.
Atlikta pernai 34 lytinių būklių ekspertizės ir tyrimai. „Didelė dalis tų tyrimų - dėl išžaginimų ir seksualinio priekabiavimo. 2013 metais buvo tirtas vienas atvejis dėl tvirkinamųjų veiksmų mažamečiui. Visi lytinių būklių nustatymų tyrimai atliekami tik policijos pareigūnų paliepimu“, - teigia R. Obrikis.

Planuojama deontologinės ekspertizės bazė
Kai reikia nustatyti gydymo taktikos pasirinkimo rezultatų tikslus, ar buvo tinkamai skirtas gydymas, yra atliekama deontologinė ekspertizė. Šiauliuose tokių ekspertizių nebuvo atliekama.
„Iki šiol Šiauliuose nebuvo sudaryta specialistų bazė, kuri atliktų deontologinę ekspertizę. Įvertinant paciento ligos eigą ir gydymą, reikia konsultuotis su gydytoju specialistu. Kol kas gydymo vykdymo ekspertizė nėra atliekama, tačiau planuojame, kad jau nuo rudens bus patvirtintas gydytojų specialistų, į kuriuos būtų galima kreiptis atliekant deontologinę ekspertizę, sąrašas“, - teigia R. Obrikis.
Šiuo metu deontologinė ekspertizė atliekama tik Vilniuje ir Kaune.
„Mums labai trūksta specialistų gal todėl, kad teismo medicinos ekspertų specialybė nėra patraukli, todėl jauni medikai ją renkasi labai retai. Ir mūsų įstaigos finansinė bazė nėra labai didelė. Be to, atbaido darbas su mirusiaisiais. O ir dauguma žmonių, su kuriais tenka dirbti, yra tam tikrų sluoksnių, jie dažniau smurtauja šeimose, turi alkoholizmo problemų“, - aiškina R. Obrikis.
Daugiausia darbo teismo medicinos ekspertams atsiranda švenčių metu, po savaitgalių. Ypač daug nelaimių įvyksta per Velykas, Kalėdas ar Naujuosius metus. „Tikėtina, kad ir po Joninių mums darbo bus daugiau, nes per visas šventes žmonės labiau atsipalaiduoja, didėja nelaimių rizika, dažnai smurtaujama“, - sako R. Obrikis.

Medikai bendradarbiauja su policija
Įstatymais gydymo įstaigos yra įpareigotos teikti informaciją policijos pareigūnams, kada žmogui yra padaryti sužalojimai ir yra įtariama nusikalstama veika.
Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyriaus vedėjos Daivos Jautakienės, ir apie autoįvykių metu sužalotus asmenis medikams privaloma pranešti policijai.
„Tokių pas mus pakliuvusių pacientų nėra labai daug, tačiau apie juos visus turime perduoti informaciją policijai, kuri toliau dirba savo darbą – aiškinasi, iš kur atsirado šauta ar durta žaizda ar kitos traumos“, - sako D. Jautakienė.
Taip pat ir Moters ir vaiko klinikos atstovai informuoja pareigūnus apie galimas nusikalstamas veikas.
Priėmimo, skubiosios diagnostikos ir intensyviosios slaugos skyriaus vedėja vaikų ligų gydytoja Liuda Gražina Bekerienė yra atsakinga už informacijos teikimą apie galimus nusikaltimus, susijusius su vaikais, policijai.
„Vaikai, kurie patyrė smurtą ar patys smurtavo, dažniausiai patenka į Vaikų psichiatrijos skyrių. Jei yra rimtų sužalojimų, vaikai vežami į Chirurgijos skyrių. Turime informuoti policijos pareigūnus ir apie vaikus, kurie apsinuodijo. Ypač sunku išklausinėti jaunuolių, kada jie patys prieš save kelia ranką, bando sau pakenkti nuodydamiesi vaistais, o mažesni vaikai ragauja vaistus, alkoholinius gėrimus iš smalsumo. Paaugliai tai daro susidūrę su problemomis“, - aiškina L. G. Bekerienė.