Šiaulių slibinas-baziliskas - mandagus slibinas žmogėdra.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Ramunė DAMBRAUSKAITĖ
„Šiaulių dienos 2014“ šventės atidarymo tradicinę eiseną su motorizuota kolona, traukiančią Prisikėlimo aikštės link, šiemet papildė milžiniškas dizainerio Viliaus Purono sukurtas slibinas-baziliskas.
Spalvinga slibino charakteristika
Bazilisko autorius su humoru apibūdina savo kūrinį - įpindamas ir šiek tiek legendos prieskonių, ir kūrybiškos fikcijos. „Pasak senųjų šiauliečių, Šiaulių slibinas-baziliskas gyvena senoviniuose Didždvario požemiuose. Įdomu, kad jis neėda karalaičių ir gražių mergaičių, bet mėgsta deputatus ir mažus vaikučius, kurie neklauso mamyčių“, - sako V. Puronas.
O štai slibinas nors ir žmogėdra, vis dėl to jis – labai išprusęs ir žmogiškas. Kaip sako V. Puronas, slibinas kalba net keliomis kalbomis, viešumoje stengiasi elgtis kaip žmogus. Bet tik tol, kol jam trūksta kantrybė.
Dizaineris V. Puronas drąsina miestiečius – jeigu slibinas staiga nesusivaldytų ir imtųsi trikdyti viešąją tvarką, tuoj prisistatytų miesto policijos pareigūnai. „Jo elgesys yra kontroliuojamas, nes policininkai, jam yra paruošę antrankius ir baudžiamąjį kodeksą, seka iš paskos, palaikydami viešąją tvarką. Verta paminėti, kad perkūnų vadovas, ne gaisrininkas, o pirotechnikas Arvydas, instruktavo siaubūną miesto svečių ir šeimininkų akivaizdoje nesinervinti, prieš tribūną elgtis švelniai ir padoriai“, - aiškina V. Puronas.
Neatsitiktinai Šiaulių slibinas yra apie 11 metrų ilgio ir 5 metrų aukščio. Tokie parametrai, pasak autoriaus, parinkti tam, kad jo uodega nenuvartytų šviesoforų, esančių virš gatvių. „Šiaulių baziliskas“, kaip ir „Geležinė lapė“, pagamintas plieno lankstinių technologija, kurios panaudojimo meninėje kūryboje pradininkai, esame mes – šiauliečiai“, - patikina Šiaulių slibino autorius.
Baziliską pagamino, riaumoti ir akimis blizginti privertė kelios Šiaulių įmonės, o akis jam įstatė „Šiaulių gatvių apšvietimas“. „Slibiną įgarsino toks Paulius Jasiūnas. Iš burnos siaubūnas leidžia miesto gaisrininkų dūmus, o gražaus elgesio jį išmokė miesto pirotechnikai“, - sako dizaineris V. Puronas.
Ypatinga slibino kilmė
V. Puronas pateikia mitologinių įdomybių.
„Slibinas priklauso baziliskų rūšiai. Tai blogi padarai – juos išperi gaidys kartą per tris šimtus metų iš juodo kiaušinio. Slibinai nieko nebijo, žmones užmušinėja žvilgsniu, o bijo rūtų – štai viena iš tų priežasčių, kodėl lietuvaitės myli rūtas, o mes nežinome kodėl. Kai pradedi nagrinėti iš kitos pusės – supranti, kad įdomiai išsaugome tas žinias, išlaikytas rūtoje, koplytstulpyje, brolelyje dobilėlyje ir mergelėje rūtelėje“, - sako slibino idėjos autorius.
Pasak V. Purono, pirmas baziliskas Europoje užfiksuotas dar 30 metų prieš Saulės mūšį, visai kitame mieste – Vienoje. Prie šio slibino buvo galima prieiti tik su rūtomis. „Štai dar Lietuvos nebuvo, o jau baziliskus nugalėdavo rūtų pagalba, tad rūta ne tik dorumo simbolis“, - priduria dizaineris.
Kur slibinas apsistos, nuspręs šiauliečiai
Nors slibinas autoriaus jau pavadintas Šiaulių bazilisku, pasak V. Purono, jo vieta bus nulemta mero kabineto.
„Kur jis apsistos, mes galutinės vietos nežinome. Ir labai gerai būtų, kad visi šiauliečiai pasižiūrėtų ir pagalvotų – palikti slibiną mums, ar atiduoti Vilniui, ar kitam Europos miestui. Aš būčiau už Šiaulius. Jeigu šiauliečiams ateis į galvą statyti prie Talkšos – statome, jeigu Gytarių parke – statome“, - sako V. Puronas. Tai būtų labai įdomus objektas – ir turistams, ir miestiečiams. Pasak V. Purono, tai ne skulptūra, o didžiulis turistinis atrakcionas, kuris sveria maždaug toną. Tačiau reikėtų, kad šis objektas būtų stebimas apsaugos kamerų.
Pasak jo, šis baziliskas būtų dar vienas įdomus kultūrinis arba dizaino reiškinys, kuris nedarytų gėdos nė vienam Lietuvos ar pasaulio miestui. „Šitą reikalą dovanosime Šiaulių miestui – o štai kitiems miestams galbūt parduosime“, - teigia V. Puronas.
