Vakar V. Rimkaus paminėjo 85-ąjį gimtadienį draugų, kolegų ir bendraminčių apsuptyje.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Akvilė PUŠINSKAITĖ
Vakar Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžių salėje 85-erių metų sukakties proga pasveikintas profesorius Vytenis Rimkus. Šis žmogus – aktyvus visuomenės veikėjas, daugiausiai pasireiškęs menų srityje. Per savo gyvenimo metus jis tapo žinomu menotyrininku, habilituotu mokslų daktaru, puikiu profesoriumi, rašytoju ir kraštotyrininku, o 2000 m. jam suteiktas Šiaulių miesto garbės piliečio vardas.
Jubiliatui įteiktas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Šis ženklas yra Kultūros ministerijos skiriamas aukščiausias apdovanojimas Lietuvos kultūrai ir menui labiausiai nusipelniusiems asmenims pagerbti, o V. Rimkus – pirmasis šiaulietis, gavęs šį apdovanojimą.

Tiek daug darbų, kad sunku išvardyti
Savo gyvenime turėjęs įvairiausių išgyvenimų – buvo tremtyje, ten jį už literatūrinę veiklą nubaudė mirties bausme, tačiau pakeitus nuosprendį V. Rimkus pateko į lagerį. Grįžęs į Lietuvą kurį laiką dirbo paprastus darbus, tačiau po kiek laiko pradėjo studijuoti ir pasuko meno, mokslo ir literatūros keliu.
Per savo gyvenimą jis parašė daugybę knygų, parengė ir sudarė 220 parodų, išleido apie 3700 publikacijų apie meną. V. Rimkus ne tik aktyvus mokslo ir meno srityje, bet taip pat ir visuomeninėje veikloje. Jis buvo išrinktas Šiaulių miesto tarybos nariu net kelis kartus, nuveikė daug reikšmingų darbų tiek Šiauliuose, tiek visoje Lietuvoje.

V. Rimkus: ,,Esu paprastas šiaulietis“
Profesoriui V. Rimkui įteiktas aukščiausiojo laipsnio Kultūros ministerijos apdovanojimas „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Kultūros ministro patarėja Audronė Misikonienė sakė, kad jai čia būti ir įteikti šį apdovanojimą didžiulė garbė. Pasak jos, V. Rimkaus gyvenimo istorija verčia peržvelgti visas vertybes, kurios šiais laikais vis keičiasi.
„Didelis džiaugsmas yra sutikti tokį žmogų apskritai gyvenime – ir kasdienybėje, ir šventėse, ir darbuose, ir džiaugsmuose. Tai unikaliausia asmenybė, kokią galime rasti Šiaurės Lietuvoje, o gal ir visoje Lietuvoje. Jeigu kartais Vilniuje kalbame apie šį bei tą ir paminime vieną ar kitą menininką, kultūros kūrėją, tai dažnokai reikia pridėti komentarą, kas ta asmenybė yra. Apie Vytenį Rimkų to daryti niekada nereikia“, – sakė Lietuvos kultūros fondo valdybos pirmininkas Hubertas Smilgys.
Pats V. Rimkus visą laiką santūriai šypsojosi ir dėkojo už sveikinimus bei dovanas, o dėkodamas sakėsi esąs paprastas šiaulietis.
„Sunku tarti pirmą žodį. Pažiūriu ir taip pagalvoju – kas būčiau be jūsų visų čia esančių? Juk mūsų visų gyvenimas ir likimai kažkuo panašūs. Kažkur jie susikerta, kažkur pakyla ir nukrenta. Niekur nesi vienas, tiktai sambūryje, tam tikrame bendraminčių, bendrame diskusijų, žmonių tarpe gali gyventi, veikti ir šį tą nuveikti. Pirmiausia aš padėkočiau jums visiems čia sugaišusiems tokią pirmadienio dieną, darbo dieną. Aš išklausiau daug kalbų, viršijančių mane, mano gyvenimo darbus ir veiklą. Kartais taip pagalvoju dabar – esu paprastas šiaulietis. Nuo vaikystės iki šių metų su tam tikrais nedideliais atitrūkimais čia gyvenęs“, – sakė V. Rimkus.

V. Rimkus – pirmasis šiaulietis, gavęs LR Kultūros ministerijos aukščiausiąjį apdovanojimą „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
Artūro STAPONKAUS nuotr.