Sumažintų pensijų grąžinimas priklauso nuo valstybės finansinės situacijos, teigia Premjeras.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Pensinio amžiaus dienraščio skaitytojai sunerimę, kada sulauks ir ar sulauks kompensacijų už 2010-2011 metais sumažintas pensijas, nes juk premjeras Algirdas Butkevičius, tik pradėjęs eiti Vyriausybės vadovo pareigas, teigė, kad sumažintų pensijų grąžinimas priklausys nuo valstybės finansinės padėties, bet kada ta tinkama padėtis galėtų būti, konkrečiai neįvardijo.
O ir ankstesnės Vyriausybės parengtame deficitiniame 2013 metų „Sodros“ biudžete nenumatyta kompensuoti 2010-2011 metais dėl finansų krizės sumažintų pensijų.

Kompensavimui reikia milijardo
Į „Šiaulių naujienų“ redakciją skambinusius pensininkus domino atsakymai į klausimus, kada numatoma kompensuoti sumažintas pensijas ir kokia tvarka - visiems iš karto ar pagal amžiaus grupes, ar bus kompensuota visa suma iš karto, ar dalimis.
Rūpėjo šiauliečiams, ir ar jei jie nesulauks kompensacijų, ar tie pinigai atiteks paveldėtojams – jų vaikams ir anūkams.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus vedėja Inga Buškutė į šiuos šiauliečių pensininkų klausimus atsakė, kad ministerija, atsižvelgdama į praėjusios Vyriausybės 2010 metais priimtą sumažintų valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos koncepciją, buvo parengusi keletą alternatyvių pensijų kompensavimo variantų.
„Koncepcijoje buvo numatyta, kad senatvės ir netekto darbingumo pensijos bus kompensuojamos jas didinant taip, kad per 5 metus nuo kompensavimo pradžios vidutinė pensija būtų bent 5 procentais didesnė negu 2008 metais. Pradėti kompensuoti pensijas buvo numatyta tada, kai „Sodros“ biudžetas bus subalansuotas ir kompensavimui reikiamos lėšos (apie 1 milijardas litų) nebekels jam grėsmės“, - informavo I. Buškutė.
Tačiau konkrečiai kada „Sodros“ biudžetas bus subalansuotas, Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus vedėja neatsakė.
„Šiuos projektus ir naujus siūlymus dėl pensijų kompensavimo Vyriausybė apsvarstys ir ieškos optimalaus varianto. Atsižvelgdama į valstybės finansines galimybes Vyriausybė ieškos būdų, kad pensijų mažėjimas būtų kompensuotas kaip galima greičiau“, - teigė I. Buškutė.

Pensija – pusė vidutinio atlyginimo
Taigi, kol Vyriausybė tebeieško būdų, kaip greičiau kompensuoti dėl 2010-2011 metų finansinės krizės sumažintas pensijas, vienos iš Europos bendrovės užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 8 iš 10 pensinio amžiaus Lietuvos gyventojų vis atidėlioja sprendimą išeiti į pensiją, nes daugumai sunku susitaikyti su realybe, kad tapus pensininkais pajamos žymiai sumažės ir jie nebegalės užsitikrinti tokios gyvenimo kokybės, prie kokios yra pripratę.
Juk 2012 metų trečiąjį ketvirtį vidutinė „Sodros“ mokama senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, buvo 842 litai, kai tuo pačiu metu vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, siekė 1686 litus. Tai yra, vidutinė pensija buvo du kartus mažesnė nei vidutinis atlyginimas.
Tad visiškai suprantamas pensininkų noras kuo greičiau gauti kompensacijas už 2010-2011 metais sumažintas pensijas, juolab kad tai jau seniai politikų buvo pažadėta ir kad dabar minimalus atlyginimas padidintas iki 1000 litų.

Santykinai pasiturinti visuomenės dalis
Tai kada gali tikėtis pensininkai atgauti savo pinigus, jei net Vyriausybė nesiryžta prognozuoti net konkretaus laiko, kada „Sodros“ biudžete tam atsiras reikalingas milijardas litų?
Atsakymo į šį klausimą kreipėmės į žinomą Lietuvoje ekonomistę Aušrą Maldeikienę, garsėjančia atvirais pasisakymais ekonomikos klausimais.
„Pensijos yra labai didelės pagal Lietuvos galimybes ir nežmoniškai mažos pagal galimybes išgyventi. Bet šiaip pensininkų situacija niekuo nesiskiria nuo turbūt aštuoniasdešimties procentų  Lietuvos žmonių situacijos, - sako ekonomistė. - Ir vis dėlto vidutinė pensija yra šimtu litų didesnė nei minimalus atlyginimas, kurį gauna penktadalis dirbančių Lietuvos žmonių.“
Pasak A. Maldeikienės, net dabar pakėlus minimalią mėnesinę algą iki vieno tūkstančio litų, už ją dirbantys žmonės „į rankas“ gaus faktiškai tik tiek, kiek yra vidutinė pensija.
O dar būtina turėti omenyje, kad dirbantys už minimalią algą Lietuvos gyventojai augina vaikus ir dažniausiai neturi savo būsto, todėl jų padėtis yra žymiai blogesnė nei pensininkų.
Be to, apie 90 procentų nekilnojamojo turto Lietuvoje valdo žmonės, vyresni kaip penkiasdešimties metų, ir pagal Lietuvos banko statistiką ne jaunimas, o kaip tik vyresniojo amžiaus žmonės turi santaupų bankuose.
Taip pat pensininkai gauna visokių lengvatų: dėl savo amžiaus daugiau naudojasi nemokamos medicinos paslaugomis, jiems kompensuojami vaistai ir t. t.
Tad nors pensijos ir nedidelės, pensininkai realiai naudojasi įvairiomis privilegijomis ir, ekonomistės teigimu, santykinai yra pasiturinti visuomenės dalis.

Mechanizmas – didinti įmokas „Sodrai“
Tam, kad būtų išmokėtos ir nepadidintos pensijos, į „Sodros“ biudžetą dirbantys Lietuvos gyventojai per metus turi sumokėti šiek tiek daugiau nei aštuonis milijardus litų. Moka visi ar beveik visi – gaunantys ir minimalius, ir labai didelius atlyginimus (beje, nuo pastarųjų, A. Maldeikienės teigimu, mokamos sąlyginai mažesnės įmokos).
Kadangi ir šie aštuoni milijardai į „Sodros“ biudžetą surenkami labai sunkiai, tad paskutiniaisiais metais buvo skolinamasi didžiąja dalimi socialiniams įsipareigojimams vykdyti – pensijoms.
Todėl surinkti dar vieną milijardą litų neišmokėtoms pensijoms kompensuoti būtų galima tik didinant mokesčius dirbantiesiems, tarp jų – ir gaunantiems minimalius atlyginimus. Nes dirbančiųjų ir mokančiųjų įmokas „Sodrai“ skaičius Lietuvoje nedidėja.
„Daug pensininkų, su kuriais susitinku, o susitinku dažnai, pasakoja, kad jų vaikai dirba užsienyje. Vadinasi, tie vaikai moka pensijas kitų šalių pensininkams, - teigia ekonomistė A. Maldeikienė. - Emigrantai negrįžta, o jei grįžta, tai nebūtinai čia randa darbą. „Sodros“ biudžetas, kaip atlyginimai, neauga. Todėl pensininkų lūkesčiai gauti kompensacijas kol kas yra nerealūs. Jei Lietuvos ekonomika augs, tai po kurio laiko, kai pradės augti atlyginimai, galima pradėti tikėtis pensijų augimo, bet ne anksčiau.“

Svarstyti, ar pagrįstos išlaidos
Nors kartu ekonomistė pripažįsta, kad įmanoma padidinti pensijas ir dabar paėmus pinigų iš kitų sričių – sveikatos apsaugos, švietimo ir t. t. Tai, ko gero, taip pat netenkintų pensinio amžiaus Lietuvos gyventojų, o ir dėl to dar labiau padidėtų emigracija ir, praėjus kažkuriam laikui, pensijos vėl sumažėtų.
Pasak A. Maldeikienės, būtina suprasti, kad norint padidinti pensijas net po dešimt litų reikia šimtų milijonų litų, todėl būtina įvertinti savo lūkesčius ir realybę.
Taip pat ir suvokti, kad pasakojimai apie užsieniečius pensininkus, kurie važinėja po visą pasaulį, yra pasakos, nes važinėja turtingi pensininkai, o dauguma gyvena labai kukliai, nes ir iki tol visą gyvenimą gyveno kukliai.     
„Vienintelis rimtas dalykas būtų svarstyti, ar tikrai visos mūsų išlaidos pagrįstos, ar tikrai ne per brangus Lietuvoje švietimas. Todėl, kai visuomenė žinos, ko nori, ir kai norės realių dalykų, tada ji galės ko nors ir reikalauti, - sako ekonomistė. - Bet visuomenė dažnai elgiasi kaip nusipirkusi loterijos bilietą už du litus, kategoriškai reikalauja laimėti milijoną, nes jai reikia tų pinigų, ir kuri dar yra įsitikinusi, jog yra verta Lietuvos mis gražuolės vardo, o jei to vardo jai nesuteikia, trepsi kojytėmis ir piktinasi. Bet juk tai juokinga!“

Ekonomistė Aušra Maldeikienė: „Būtina suprasti, kad pensijos ne iš dangaus atsiranda“.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.