Žmonės nerimauja, kad pensijų fondai gali būti nepatikimi.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Kaupti pinigus pensijų fonduose, ar tenkintis valstybine socialinio draudimo sistemoje („Sodroje“) sukaupta pensija, rūpinasi šiauliečiai, per pastaruosius dvejus metus pamatę ir patys pajutę, kaip bankrutavo du patikimais laikyti bankai.
„Ar nebankrutuos ir pensijų fondai su mūsų prikauptais pinigėliais?“ – klausė į redakciją paskambinusieji, kurie prieš kelerius metus susiviliojo mintimi bent šiek tiek pasididinti savo būsimas pensijas, o dabar net nepatikliai žiūrintys ir į valstybės pažadus iš biudžeto mokėti papildomas pensijų įmokas.

Ar teisingai investuojama į ateitį
Kaip ir daugelis Lietuvos gyventojų, per trisdešimt metų perkopę šiauliečiai Karolis ir Inga mano, kad patikimiausia socialinio draudimo sistema yra valstybinė. Tačiau jų netenkina, kad ateityje jųdviejų pensijos bus daugiau negu perpus mažesnės nei jų gaunami atlyginimai, tad neužtikrins abiem įprasto gyvenimo lygio.
Karolis ir Inga dalyvauja 2-osios pakopos pensijos kaupimo sistemoje, kai dalis jų įmokų, mokamų „Sodrai“, yra kaupiamos ir investuojamos pensijų fonduose, kad pensijos dar padidėtų iki 20 procentų. Bet kol kas jiedu pastebėjo tik viena – labai brangus šios sistemos administravimas.
„Mums susidarė įspūdis, kad verčiau būtume laikę tuos pinigus banke – bent palūkanos iš dalies būtų padengusios infliaciją“, – sako Karolis.
Nuo šių metų įsigaliojusios Pensijų sistemos reformos ir Pensijų kaupimo įstatymų pataisos šiauliečiams irgi nesuteikia optimizmo, nors antrosios pakopos pensijų fondams valstybė savo lėšomis mokės papildomų pensijų įmokų, apskaičiuotų nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio ir mažėja administravimo mokesčiai, keisti pensijų kaupimo bendrovę bus galima dažniau.
Ir tai, kad pensijų fondų išmoką bus galima gauti paskyrus išankstinę pensiją, ir tai, kad į pensijų fondą iš valstybės biudžeto bus pervedamos 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio pensijų įmokos už kiekvieną vaiką iki trejų metų, Karolio ir Ingos nedžiugina.
Nedžiugina, nes kol kas jie gauna didesnius nei vidutinius atlyginimus ir gyvenimu nesiskundžia, tačiau juos jaudina klausimas, ar teisingai šeima investuoja į ateitį.

Ar nebankrutuos pensijų fondai?
Abu šiauliečiai mano, kad reikėtų pasirinkti trečiosios pakopos pensijų kaupimo sistemą – dalį savo atlyginimų kaupti gyvybės draudimo ir pensijų fonduose, tai turėtų padidinti jų būsimas pensijas iki 70–80 proc. buvusių pajamų lygio.
Karolis ir Inga supranta, kad pensijų fondai yra priklausomi nuo ekonomikos augimo bei kas dešimt metų pasaulyje pasikartojančių ekonominių ir finansinių krizių, o ir fondai, veikiantys per vertybinių popierių rinką, lyg ir neįsipareigoja, kokias pensijas mokėti.
„Ar nebus taip, kad vieną dieną fondai bankrutuos ir visos juose kauptos lėšos dings? – klausia Karolis. – Ar galima kuo nors pasitikėti, kai prieš metus bankrutavo „Snoras“, o dabar griuvo Ūkio bankas? Ten bent gyventojų indėliai valstybės buvo apdrausti. O ar privačiuose pensijų fonduose mūsų lėšos apdraustos? Kas apskritai prižiūri tų fondų veiklą? Lietuvos bankas? Taip, kaip prižiūrėjo bankrutavusius bankus?“
Karolis su Inga nuolat domisi pensijų fondais, todėl pastebėjo, kad ir čia neapsieinama be problemų.
Štai šiemet Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė galutinį ir neskundžiamą sprendimą: valdymo įmonė UAB „Finasta Asset Management“ privalo įvykdyti priežiūros institucijos nurodymą ir penkiems pensijų fondams sumokėti sumą, kuri galėjo būti uždirbta, jei valdymo įmonė laiku būtų įvykdžiusi priežiūros institucijos nurodymą į fondus grąžinti lėšas, kurios buvo neteisėtai investuotos kitur.
Praėjusiais metais pensijų fondų valdymo bendrovei „MP Pension Funds Baltic“ nepavyko teismuose panaikinti buvusios Vertybinių popierių komisijos, kurios funkcijas perėmė Lietuvos bankas, įspėjimo dėl pensijų kaupimo įstatymo pažeidimo tinkamai neinformavus pensijų kaupime ketinančių dalyvauti asmenų su visų bendrovės valdomų pensijų fondų investavimo rizikos palyginimu.
Tai, Karolio manymu, įrodo, kad pensijų fondai gali būti ne visai patikimi.

Pensijų fondai – apsaugoti
Vieno iš Lietuvos bankų Investavimo ir taupymo paslaugų departamento direktorius Darius Kuzmickas sako, kad lėšas pensijai reikėtų kaupti ir antrosios, ir trečiosios pakopos fonduose, jei tik yra tokia galimybė.
„Jei žmogus gali pretenduoti į gyventojo pajamų mokesčio lengvatą, turi santaupų juodai dienai ir dar papildomų lėšų – tai jam atviras kelias į trečiąją pakopą“, – sako D. Kuzmickas.
Jis rekomenduoja per daug nesižavėti indėliais bankuose – sukaupti tik 3–6 mėnesių atlyginimus nenumatytam atvejui: „Neracionalu turėti didesnį indėlį – jis neuždirba pinigų, kuriuos galbūt galėtų uždirbti trečiosios pakopos fondas.“
Taip pat D. Kuzmickas teigia, kad pensijų fondai yra saugūs – išsivysčiusiose šalyse nėra nė karto bankrutavęs joks fondas. Tiesiog fondai veikia kitais principais.
„Mažai tikėtina, kad galėtų juos išvogti, nes pensijų fondai yra apsaugoti tiek įstatymų, tiek priežiūros institucijų“, – teigia Investavimo ir taupymo paslaugų departamento direktorius D. Kuzmickas.