Asta VOLKOVAITĖ

Už berniukų seksualinę prievartavimą kalintis 37-erių metų šiaulietis Leonas Žukas nerimsta už grotų. Kitu analogišku nusikaltimu praeityje kaltintas, bet vėliau išteisintas vyras siekia iš valstybės už neva patirtus dvasinius išgyvenimus prisiteisti beveik 100 tūkstančių litų.

 

 

68 tūkstančiai litų – pinigų suma, kuria L. Žukas įvertino savo patirtus dvasinius išgyvenimus dėl praeityje jam mestų kaltinimų prievartavus du nepilnamečius berniukus. Vyras tikisi, kad jam bus atlyginta ir turtinė žala - daugiau kaip 26 tūkstančiai litų. Šią pinigų sumą L. Žukas siekia gauti už jam neišmokėtą atlyginimą tuo metu, kai jis sėdėjo už grotų ir laukė nuosprendžio už jam pareikštus kaltinimus. Vyras į šią sumą priskaičiavo ir kitas savo išlaidas: advokatui sumokėtą atlyginimą bei išlaidas, turėtas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. 

 

Lietuvos valstybei atstovaus Generalinė prokuratūra ir Policijos departamentas. Civilinę bylą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo turėtų nagrinėti ir L. Žuko argumentus dėl patirtų dvasinių išgyvenimų įvertinti Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas.

 

Dviejų nepilnamečių berniukų prievartavimu L. Žuką kaltino Vilniaus apygardos prokurorai ir vyrą siūlė nuteisti septynerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, bet bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai pažeidė ne vieną Baudžiamojo proceso kodekso straipsnį, o drabužiai, kuriuos pareigūnai paėmė iš nukentėjusiųjų, laikyti toje pačioje dėžėje. Toks pareigūnų elgesys įvertintas kaip įtakos ekspertų vertinimui turėjęs veiksnys. Tuomet baudžiamojoje byloje nepakako įrodymų, galinčių pagrįsti L. Žuko kaltę, tad jis išteisintas.

 

 

L. Žukas seniau yra dirbęs ir policijoje. Nuo 1991-ųjų iki 1993-iųjų jis dirbo policininku Šiaulių miesto Gubernijos policijos nuovadoje. Kurį laiką vyras darbavosi ir vaikų globos namuose, nes ten mokydamasis atliko praktiką. Jo bendradarbiams iš pastarosios įstaigos buvo keista, kad jaunas vyras, turintis jauną žmoną, nuolat sėdi darbe ir bendrauja su penkiais 10-12 metų berniukais. Vaikus L. Žukas veždavosi į savo namus, juos net pakrikštijo ir tapo krikštatėviu. L. Žukas dažniausiai bendraudavo su labiausiai išdykusiais vaikais iš asocialių šeimų.

 

Buvo pradėtas tyrimas, kurį atlikę pareigūnai tikrino, ar L. Žukas netvirkina globos namų auklėtinių. Pareigūnai tyrė, ar parsivežęs vaikus į namus L. Žukas jiems nerodė pornografinio pobūdžio vaizdo filmų bei nuotraukų žurnaluose. 

 

Prokuratūros darbuotojai tada apklausė visus globotinius, su kuriais draugavo L. Žukas, tačiau nė vienas iš berniukų nepaliudijo, kad būtų buvęs tvirkinamas. Vaikai teigė, kad parsivežęs į savo namus L. Žukas juos vaišindavęs karštais sumuštiniais, su jais kalbėdavosi, kuo nors sudomindavo. Kaip tuomet teigė pareigūnai, iš asocialių šeimų kilusiems vaikams trūko dėmesio, todėl jie greitai prisirišo prie L. Žuko. Kadangi pareigūnams nepavyko surinkti jokių įrodymų, kad globos namų auklėtiniai buvo seksualiai išnaudojami, priimtas sprendimas atsisakyti kelti baudžiamąją bylą.

 

 

Nepaisant to L. Žukas vis tiek liko policijos pareigūnų akiratyje. Vos tik Žemaitijos policininkai pranešė apie pas juos siautėjantį maniaką pedofilą, Šiaulių policininkai prisiminė L. Žuką ir išsiuntė kolegoms jo nuotraukas, tačiau ir tąkart nusikaltėlis liko nenustatytas.  

 

Vadinamojo Žemaitijos pedofilo nusikaltimai buvo kiek kitokio braižo. Žemaitijos kaimuose vyras sustabdydavo 10-15 metų berniukus ir paprašydavo jų padėti priskinti vytelių. Kadangi vaikams pažadėdavo sumokėti, šie sutikdavo su nepažįstamuoju kartu eiti į mišką. Miške pedofilas vaikus surišdavo, akis užklijuodavo lipnia juosta ir išprievartaudavo. Vadinamasis Žemaitijos maniakas liko nenustatytas iki šiol.

 

 

Šiuo metu L. Žukas sėdi belangėje už kitų berniukų prievartavimą. Už šį nusikaltimą  2008-ųjų gruodžio pabaigoje Šiaulių apygardos teismas vyrą nuteisė 20 metų laisvės atėmimo bausme,  ją  subendrinus su nuosprendžiu už dvylikamečio išžaginimą. 

 

Tuomet, 2008-ųjų balandžio pabaigoje, į teisiamųjų suolą kartu su L. Žuku sėdo ir septyniolikmetis, talkinęs pedofilui ir tenkinęs savo iškrypusias aistras. Šį nusikaltimą L. Žukas padarė 2007-ųjų birželį. Į policijos pareigūnus tada kreipėsi vienos Šiaulių specialiosios mokyklos darbuotojai, pasigedę iš mokyklos dingusių keturių auklėtinių. Kartu su neformalios grupės lyderiais tada dingo ir dvylikos metų berniukas. Kai vaikai į mokyklą grįžo tik po kelių dienų, pedagogai apie tai pranešė policijos pareigūnams. 

 

 

Kriminalistams pavyko išsiaiškinti, kad nepilnamečiai viešėjo pedofilo L. Žuko namuose. Su vyriškiu vaikai susitiko pietinėje miesto dalyje, netoli ten esančio prekybos centro, nes keletą iš jų L. Žukas pažinojo. Vyras nepilnamečiams nupirko alaus, užkandžių ir parsivedė į savo butą. Specialiosios mokyklos auklėtiniai, susigundę alumi, kvietimą priėmė.

 

Iš pradžių L. Žuko bute alų gėrė tik vyresnieji vaikai, tačiau vyras privertė gerti ir dvylikametį. Nugirdęs berniuką pedofilas prie jo pradėjo glaustytis, užkišo ranką už kelnaičių. Išsigandusio dvylikamečio bendramoksliai gelbėti neskubėjo. Septyniolikmetis čiupo už rankų ir laikė berniuką, kad šis nesipriešintų prievartaujamas. Tuo metu L. Žukas tenkino savo iškrypėliškas fantazijas. Paskui berniuką išprievartavo ir pedofilo talkininkas.

 

 

Buto šeimininkas vėliau dvylikametį prišiurpino, kad šis apie tai, kas vyko, niekam neprasitartų. Vaikas, panašu, neišsigando, prabilo ir jau kitądien pareigūnai sulaikė L. Žuką. Nelaisvėje jis ir sulaukė teismo nuosprendžio.

 

Šiaulių apygardos teismas L. Žuką pripažino kaltu. Jo talkininkas už grotų pasiųstas septyneriems su puse metų. Teismas iš iškrypėlių priteisė ir 25 tūkstančius litų nukentėjusio vaiko moralinei žalai atlyginti.