„Meilė mums yra pats svarbiausias dalykas gyvenime, tą ir pabrėžiau žodį meilė parašydama didžiosiomis raidėmis“, - teigė G. Arlauskaitė-Vingrienė.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Ieva LIUBŠYTĖ
Vakar vyskupo Eugenijaus Bartulio buvo pašventintos daugiau nei porą metų šiaulietės menininkės Gražinos Arlauskaitės-Vingrienės kurtos ir pagaliau Šiaulių vyskupijos Pastoracinio centro sienas bei Šiaulių miestą papuošusios keturios freskos.
Į pašventinimo ceremoniją pasigėrėti įspūdingais meno kūriniais atvyko ne tik jo ekscelencija vyskupas E. Bartulis, bet ir autorės draugai, kolegos, pažįstami bei rėmėjai prisidėję prie šio kūrybinio projekto.
„Pastoracinio centro sienas papuošti freskomis man pasiūlė vyskupas, o architektas Darius Jokubauskas projektuodamas centrą buvo numatęs, kad ant sienų turėtų atsirasti freskos. Freskų temas aš derinau su vyskupu, jis man patarė ir renkantis tekstus ant freskų. Tad freskų temos susijusios su šventaisiais apaštalais Petru ir Pauliumi. Taip pat žvelgiant į freskas galima pamatyti ir daug simbolinių dalykų – kolona kaip tikėjimo simbolis, alyvų šakelė, žvejų simbolika, avelių ganytojų tema ir Paulius raštų tematika. Vienas iš Pauliaus raštų fragmentų - vienoje iš freskų įamžintas tekstas apie meilę. Meilė mums yra pats svarbiausias dalykas gyvenime, tą ir pabrėžiau žodį meilė parašydama didžiosiomis raidėmis“, - su savo kūriniais trumpai supažindino G. Arlauskaitė-Vingrienė.
Pasak freskų autorės, 2012 metais ji užbaigė paruošiamuosius freskų kartonus, o 2013 metų birželį pradėjo dirbti ant sienos.
Visas freskų atsiradimo procesas vyko po mažą gabalėlį, po pusę kvadratinio metro per dieną. O oficialiai keturi meno kūriniai buvo baigti ir papuošė Pastoracinio centro sienas 2014 metų liepos 30 dieną.
„Iš tiesų freskos buvo matomos jau seniai, nes darbo metu aš dirbau kaip akvariume. Dažnai sulaukdavau dėmesio. Kai bus sutvarkytas freskų apšvietimas, jos turėtų dar gražiau atrodyti ir papuošti ne tik centrą, bet ir mūsų miestą“, - teigė G. Arlauskaitė-Vingrienė.