Mykolas DEIKUS

Šią savaitę Šiaulių pašonėje, Aukštrakiuose, planuojama vėl užkurti pavojingų atliekų deginimo krosnį. Tačiau, šaltinių teigimu, sudegintų atliekų kiekis jau dabar gali viršyti leistiną normą ir – jokių garantijų, kad pavojingos atliekos nebus „importuojamos“ iš kaimyninės Latvijos.

Ar gali būti, kad šiauliečiai jau netrukus kvėpuos ne tik „tautinėmis“ pavojingomis atliekomis, tarp kurių – ir žmonių organai, seni vaistai, tvarsčiai, bet ir latviškomis. Šis klausimas kilo ne atsitiktinai. Apie tai kalbama ne miesto turguje, o – Ūkio ministerijoje.

Šią savaitę redakcija sulaukė žinios iš šaltinių Ūkio ministerijoje. „Toksika, kad būtų apkrautas pavojingų atliekų deginimo įrenginys, pasirašinėja sutartis su užsienio atliekų tvarkytojais“, - teigia šaltinis ministerijoje. Jo teigimu, jau sukirsta rankomis su Latvijos bendrove „VantEko“, kuri Vilniuje yra įsteigusi filialą. 

„VantEko“ niekas netrukdo įvežti atliekas į savo filialą, o vėliau per Lietuvoje registruotą šį filialą perduoti jas Šiaulių „Toksikai“, - mano šaltinis. 

Tačiau latviškos atliekos – ne didžiausia bėda. Bėda tai, kad šiauliečiai negali būti garantuoti, ar pavojingų atliekų deginimo įrenginys nekelia realios grėsmės sveikatai. Ir ne tik dėl to, kad  vyraujantys vėjai dūmus iš įrenginio neša būtent link Šiaulių.

Šaltinio teigimu, per metus Lietuvoje susidaro pusantro tūkstančio tonų pavojingų medicininių atliekų, kurias spaudžiant Vilniaus Lazdynų bendruomenei ir kai kurių ministerijų klerkų sumanymu, ketinama permesti į Šiaulius.

„Šiuo metu „Toksika“ per 2011 metus jau yra sudeginusi 500 tonų pavojingų medicininių atliekų. Tačiau poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje, kurią patvirtino Šiaulių rajono savivaldybė, yra numatyta, kad „Toksika“ per metus degins tik 150 tonų pavojingų medicininių atliekų (farmacinės atliekos, sveikatos įstaigų medicininės atliekos, cheminės atliekos, naudojamos sveikatos priežiūros įstaigose)“, - teigia šaltinis. Anot jo, bendrovė šiemet, per vienerius metus, jau sudegino pavojingų atliekų net už trejus metus. 

Specialisto teigimu, darbą vėl atnaujinanti bendrovė „Toksika“ turėtų iš naujo atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras.

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Tatjana Plukienė negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti „Šiaulių naujienų“ redakciją pasiekusios informacijos. Pasiteisinęs, kad užsiėmęs pavojingų atliekų deginimo įrenginio veiklos atnaujinimu, pokalbio išvengė ir „Toksikos“ Šiaulių padalinio vadovas. 

Tačiau bendraujant su aplinkosaugininkais ir rajono politikais iškilo klausimų, ar bendrovė iš tiesų gali dabar atnaujinti pavojingų atliekų deginimą ir koks tikrasis poveikis žmonių sveikatai. Pasirodo, poveikio aplinkai vertinimas buvo atliktas prieš aštuonerius metus, o dabar situacija – iš esmės pasikeitusi.

Šiais metais baigiasi pavojingas atliekas deginančiai bendrovei Šiaulių rajono savivaldybės suteiktas leidimas. 

Šiaulių rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja T. Plukienė sako, kad Savivaldybė „Toksikai“ pateikė sąrašą reikalavimų, kuriuos, norėdama tęsti veiklą, privalo įvykdyti per šiuos metus. Anot vedėjos, įvykdyti toli gražu ne visi reikalavimai, pavyzdžiui, neįrengti trys kontroliniai vandens gręžiniai.

Aplinkos ministerija neišgirdo šiauliečių reikalavimų nestatyti Aukštrakiuose pavojingų atliekų deginimo įrenginio. Viena iš protesto akcijų organizatorių, gydytoja, Šiaulių miesto tarybos narė Birutė Marija Paplauskienė jau seniai kalba apie tai, kad nėra aiškios informacijos, kokie pavojingi teršalai susiformuos deginant atliekas. Tuos pačius klausimus kelia ir buvęs Šiaulių rajono mero pavaduotojas Jonas Novogreckis, reikalavęs milijoninių kompensacijų iš „Toksikos“. 

Politiko teigimu, poveikio aplinkai vertinimas buvo atliktas tuo metu, kai planuotas aštuonis tūkstančius tonų per metus galintis sudeginti įrenginys. „Tačiau dabar pastatytas įrenginys, kuris gali sudeginti keturiolika tūkstančių tonų. Tai yra, visiškai ne toks, koks buvo planuotas. Kaip jis veiks, kokie teršalų kiekiai bus išmesti į orą? Pagaliau, kodėl iki šiol neįrengtas pavojingų atliekų sąvartynas? Kaip tos atliekos saugomos?“- retoriškai klausia J. Novogreckis. Politiko įsitikinimu, turėtų būti dar kartą atliktas poveikio aplinkai vertinimas.