Zita KATKIENĖ
Šiandien, antradienį, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) posėdyje privalėtų dalyvauti buvęs Šiaulių savivaldybės tarybos narys Kazimieras Šavinis. Vakar žiniasklaidai politikas pareiškė, jog neketina dalyvauti šiame posėdyje, nes kelionei į Vilnių neturi pinigų, kurių jam niekas nesugrąžintų. O ir reikalo vykti į Komisijos posėdį nematąs, nes savo nekaltumą jau apgynė, pateikdamas Šiaulių banko raštišką patvirtinimą, jog akcijų šiame banke jis neturi ir niekada neturėjo.
Apie tai, kad K. Šavinis, kaip ir dar trys miesto politikai: Vaclovas Vingras, Jonas Bartkus ir Gintaras Karalevičius, turi Šiaulių banko akcijų, Vyriausiausiąją tarnybinės etikos komisiją informavo Seimo narys Andrius Šedžius po to, kai 2008 metų balandžio 24 dienos Tarybos posėdyje vyko balsavimas už Savivaldybei priklausančių Šiaulių banko akcijų pardavimą. Paaiškėjo, kad Tarybos nariai, taip pat turintys šiame banke akcijų, nenusišalino balsuojant, todėl galėjo supainioti viešuosius ir privačius interesus.
VTEK tuomet nurodė Šiaulių miesto tarybai sudaryti komisiją ir įvertinti minėtų Tarybos narių elgesį. Taryba sprendė komisijos sudarymo klausimus ir K. Šavinis aktyviai dalyvavo šiame sprendime. Nes, politiko žodžiais, jis\ jokių šio banko akcijų neturi ir jokių interesų supainioti negalėjo.
Vėliau reikalai pakrypo netikėta linkme – paaiškėjus, kad Savivaldybės turimų akcijų vertė labai maža, nuspręsta akcijų neparduoti, tad ir Šiaulių banko akcijų turintys politikai liko niekuo nebekaltinami.
Tačiau K. Šavinio rūpesčiai nesibaigė. Nes VTEK nusprendė, kad akcijų turėjimu apkaltintas politikas dabar bus svarstomas už dalyvavimą Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2011 metų sausio 27 dienos posėdyje, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl laikinosios komisijos jo paties tarnybiniam elgesiui įvertinti sudarymo, nes K. Šavinis ne tik dalyvavo šiame posėdyje, bet ir aktyviai reiškėsi.
„Mano priešas – liežuvis“, - pripažįsta rinkimuose pralaimėjęs politikas ir stebisi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos darbu, kuris jam labiau panašus į darbo imitaciją, nei į atsakingą ir rimtą darbą nustatyti ir bausti tikrus tarnybinės etikos pažeidėjus. Todėl ir nusprendė nevykti į posėdį, nors puikiai žino, kad už tai – baudžiama. „Aš nebeturiu ko prarasti“, - šypsosi iš politinės arenos išeinantis politikas.
