Mykolas DEIKUS

Paviešinti preliminarūs politinių partijų ir savarankiškų kandidatų rėmėjai. Daugiausiai paramos šiuose rinkimuose deklaravo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Šiaulių skyrius. Preliminariai į vieną Tarybos nario mandatą investuota beveik 17 tūkstančių litų.

 

Daugiausiai paramos praėjusiuose rinkimuose į Šiaulių miesto savivaldybės tarybą deklaravo  Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (konservatoriai). Viešai skelbiamoje deklaracijoje nurodoma, kad iš viso paremta 67 tūkstančių litų suma. Daugiausiai parėmė įmonės – per 50 tūkstančių litų. 

 

Didžiausią sumą - 10 tūkstančių litų auką - skyrė Mažeikių rajone registruota individuali L. Prušinsko įmonė „Kompiuterinis langas“, Šiaulių rajone registruota bendrovė „Plentlita“. 

 

Po 5 tūkstančius litų konservatorių kasą papildė vilniškė bendrovė „Baltic Air Logistics Terminal“ ir Šiaulių bendrovės „Šiaulių kranai“ bei „Transimeksa“. Po porą tūkstančių litų skyrė bendrovės „Putokšnis“, „Ruvera“, o bendrovė „Colis“ - tūkstantį litų. Individuali įmonė ORBCUBE skyrė penkis šimtus litų.

Iš fizinių asmenų didžiausią auką skyrė pats nesireklamavęs Šiaulių konservatorių vadas Jonas Bartkus - 11 tūkstančių litų. Buvęs Šiaulių apskrities viršininkas, dabartinis Šiaulių darbo biržos direktorius Rimundas Domarkas paaukojo porą tūkstančių litų. Auka nepadėjo - į Šiaulių miesto tarybą jis nepateko. Tokia pat suma parėmė ir Aurimas Nausėda. Eduardas Manovas skyrė tūkstantį litų. 

 

Pati „įspūdingiausia“ paaukota suma - „Šiaulių banko“, kuriame vienu iš vadovų dirba konservatorių lyderis J. Bartkus, Šiaulių filialas. Pastarasis paaukojo 7,5 lito.

 

67 tūkstančius litų gavę Šiaulių konservatoriai iškovojo keturias Šiaulių miesto tarybos narių vietas.

 

 

Preliminariais duomenimis, antra didžiausią sumą deklaravusi partija - socialdemokratai. 61 tūkstantį litų paramos gavę socdemai iškovojo dešimt Tarybos narių mandatų. Taigi vienas mandatas šiai partijai kainavo 6,1 tūkstančio litų.

 

Socdemams įmonių ir privačių asmenų paaukotos pinigų sumos - ne tokios didelės, kaip konservatorių. Didžiausią sumą - beveik 12 tūkstančių litų - skyrė bendrovė „Arvirida“, kuriai vadovauja Tarybos nario mandatą iškovojęs Arvydas Mockus.

 

Partiją 5 tūkstančiais litų parėmė bendrovė „Limega“, dar 3 tūkstančius litų pridėjo bendrovė „Banga electronics“. Bendrovė „Kalvis“ parėmė 2 tūkstančiais litų. Po porą tūkstančių litų skyrė ir konservatorius parėmusi bendrovė „Ruvera“, „Šiaulių dujotiekio statyba“, „Bodesa“, „Frigolita“ ir kt. Iš viso juridiniai asmenys, įskaitant ir iš partijos centro gautą paramą, skyrė 33 tūkstančius litų. Likusi parama - privačių aukotojų, daugiausiai kandidatų į Šiaulių miesto tarybą. 

 

Šiaulių televizijai vadovaujantis Justinas Sartauskas į partijos kasą „parnešė“ 8 tūkstančius litų, Virginija Račienė ir Elena Mockuvienė investavo po 5 tūkstančius litų, tūkstančiu litų prisidėjo Žydrūnas Augustinas. Vėliau į partijos kasą įnešė dar 4 tūkstančius litų.

 

Dalies pinigų, kaip netinkamos aukos, socdemai atsisakė. Aukotojams iš viso grąžino 4 tūkstančius litų paramos.

 

Liberalų ir centro sąjungos Šiaulių skyrius deklaravo gavęs 46 tūkstančių litų paramą, iš kurių 36 tūkstančius litų skyrė įvairios įmonės, o likusią sumą pervedė partija.

 

Dauguma aukotojų - vadinamosios „liberalų įmonės“. Šiaulių savivaldybės rengiamus konkursus laiminti statybų bendrovė „CCM Baltics“ skyrė porą tūkstančių litų. „Transimeksa“ - 8 tūkstančius litų, bendrovė „Nirlita“ paaukojo tūkstantį litų.

 

8 tūkstančius litų Šiaulių liberalcentristams paaukojo bendrovė „Minera“. Tarp aukotojų ir įmonė, kurios pavadinimas šios kadencijos metu dažnai skambėjo gyventojų skunduose. Tai bendrovė „TDL oda“, kurios vadovas taip pat artimai susijęs su liberalcentristais. Šios bendrovės valdybos pirmininkas - Vidmantas Šimkus, o jo žmona liberalcentristų sąrašuose nesėkmingai bandė patekti į Šiaulių miesto tarybą. Dėl nemalonių kvapų, sklindančių iš odos perdirbimo įmonės „TDL oda“, šios kadencijos metu dažnai skųsdavosi miesto gyventojai. Tačiau susidarė įspūdis, kad Šiaulių valdžia tik imituodavo, kad reaguoja į skundus.

 

3 tūkstančius litų skyrė ir kita statybos bendrovė „Panevėžio statybos trestas“, statęs Šiaulių areną, gavęs nemažai kitų valdiškų užsakymų.

Žymiai kuklesnes išlaidas deklaravo nepriklausomi kandidatai, nors, vertinant išlaidas reklamai, gali būti, kad deklaruotos dar ne visos lėšos.

 

Tarybos nario mandatas dėstytojui Stasiui Tumėnui kainavo beveik 9 tūkstančius litų, kuriuos jis deklaravo skyręs politinei kampanijai. Į Tarybą nepatekęs Kęstutis Vaičaitis deklaravo 6,5 tūkstančio litų paramą. Jis deklaravo asmenines lėšas ir vieno juridinio asmens paramą.

 

Kadenciją baigiantis Šiaulių miesto tarybos narys Edvardas Peleckas deklaravo 4,3 tūkstančio litų paramą. Jį rėmė jo paties vadovaujama statybos bendrovė „Naska“. Nepaisant išlaidų, E. Peleckas savo politinę karjerą bent jau kuriam laikui turės baigti - į Šiaulių miesto tarybą jis nepateko. Tarybos nario mandatų neiškovojo 1,5 tūkstančio litų investicijas deklaravusi Vaiva Macijauskienė, 1,2 tūkstančio litų deklaravusi Vida Skačkauskaitė - buvusi Stasiūnaitė.

 

Į Šiaulių miesto tarybą kaip nepriklausomas kandidatas pateko Artūras Visockas, kuris deklaravo 12 litų investicijas. Tiesa, jis į viešumą daug investavo dar iki rinkimų kampanijos pradžios.