Skaičiuojama, kad Zoknių oro uosto prieigas tvarkyti neteisėtai pasamdyta bendrovė „Vaidva“ galėjo uždirbti šimtus tūkstančių litų. O Šiaulių liberalcentristai ilgai nepamirš šios bendrovės dosnumo.

Vaido SIMANAUSKO nuotr. 

 

 

Mykolas DEIKUS

Valdančiąsias Šiaulių miesto tarybos partijas bene labiausiai myli statybų verslo atstovai, praėjusiais metais skyrę solidžiausią paramą. Šiemet įmonės partijų remti nebegalės. Tačiau aiškėja, kad išpūtus burbulą draudžiant partijas finansuoti juridiniams asmenims, paliktos landos, kurios leis užmaskuoti tikruosius rėmėjus.

Peržvelgus Liberalų ir centro partijos rėmėjus, susijusius su Šiauliais, aiškėja, kad dosniausi rėmėjai – Šiaulių bankui artimos įmonės bei statybininkai ar su statybomis susijęs verslas.    

Antai individuali įmonė „Statybos meistrai“ liberalcentristams paaukojo 5 tūkstančius litų. Kita su statybų verslu susijusi bendrovė „Miduma“ atseikėjo dar tūkstantį litų. Tiek pat paaukojo ir su statybų verslu susijusi bendrovė „Metaloidas“. Per 2 tūkstančius litų – bendrovė „Gamaka“.

Dosniai Šiaulių liberalcentristus parėmė ir su Šiaulių banku susijusios įmonės. Antai „Šiaulių banko turto fondas“ rėmė net kelis kartus – 2 tūkstančiais litų ir dukart po 3 tūkstančius litų. Uždaroji akcinė bendrovė „Eglės“ sanatorija partijai paaukojo 9 tūkstančius litų. 

Dar viena statybos bendrovė „Vaidva“, liberalcentristams atseikėjusi 10 tūkstančių litų, dar visai neseniai skambėjo skandalingoje Šiaulių oro uosto turto išparceliavimo istorijoje. 

„Šiaulių naujienos“ skelbė, kad Apeliacinis teismas Šiaulių savivaldybės sutartį su bendrove „Vaidva“ pripažino niekine, panaikino ir Savivaldybės rengto konkurso rezultatus. Minėtoji bendrovė, Savivaldybei sumokėjusi 12 tūkstančių litų, buvo pasamdyta sutvarkyti apleistą oro uosto teritoriją, nugriauti statinius. Bendrovė griovė ne tik pastatus, bet ėmė ardyti ir kupanyrus – milžiniškus žvyro pylimus. 

Teisme paaiškėjo, kad turto vertė – daug kartų didesnė už tą, kuri sumokėta Savivaldybei. Teismui Savivaldybė pateikė skaičiavimus, kad liekamųjų medžiagų (kurias leista realizuoti) kaina – 565 tūkstančiai litų. Bendrovė „Vaidva“ pateikė dar įspūdingesnius skaičius – 1,2 milijono litų sumą.

„Iš byloje pateiktų pažymų teismas sprendė, kad po ginčo sutarties sudarymo atsakovas UAB „Vaidva“ atliko darbų už 470 423,94 Lt, o iš jam atitekusių liekamųjų medžiagų realizavo grunto už 187 803,49 Lt su PVM, smėlio ir žvirgždo - už 474 481,17 Lt su PVM“, - konstatavo Apeliacinis teismas. Nors sutartis ir pripažinta niekine, tačiau teismas neįpareigojo bendrovės atlyginti Savivaldybės patirtą žalą ar atstatyti nuardytus kupanyrus.  

Ginti sandorį teisme Savivaldybė už biudžeto pinigus samdė vilnietį advokatą. 

Liberalcentristai priklauso valdančiajai Šiaulių miesto tarybos koalicijai ir turi svarbių postų Taryboje bei Savivaldybės administracijoje. Keistas sutapimas – miesto valdžia nusprendė atleisti visas valytojas, o mieste atsiranda patalpų valymu besiverčianti firma, kuri finansuoja liberalcentristus. Bendrovė „Rekota“ Liberalų ir centro sąjungą rėmė net kelis kartus, sumokėjo jai porą tūkstančių litų.

Liberalų ir centro sąjungą Šiauliuose parėmė ir Vaido Mikaliūno įmonė. 

Šiaulių apskrityje po šiauliečių daugiausiai paramos skirta Akmenės rajone. Vilniuje registruota bendrovė „Asistentė“ skyrė 10 tūkstančių litų paramą. Rėmė ir fiziniai asmenys: Albinas Klimas (500 litų), Reda Aužbikavičiūtė (600 litų), Richardas Sudaris (150 litų), Egidijus Žukauskas (1000 litų), Jonas Šedbaras (500 litų).

Šiaulių miesto ir apskrities konservatoriai irgi negali skųstis rėmėjų dosnumu. Antai akcinė bendrovė „Dolomitas“ atriekė 20 tūkstančių litų riekę. Šiaulių rajono bendrovė „Ąžuolų giria“ skyrė puspenkto tūkstančio litų paramą. Pusę tūkstančio pridėjo „Miško vėjas“. Komunalines paslaugas teikianti bendrovė „Daugesta“ Akmenės rajone paaukojo penkis tūkstančius litų, Papilės žemės ūkio bendrovė – 10 tūkstančių litų, Kraujučio įmonė „Aras“ 6,5 tūkstančio litų. 

Šiaulių rajono konservatoriai nusipelnė prekyba rūbais besiverčiančios bendrovės „G-performance“ vieno tūkstančio litų vertės dėmesio. Dalia Milkinienė paaukojo dar tūkstantį litų.

Šiaulių konservatorių nepamiršo ir statybų bendrovė „CCM Baltic“, laimėjusi Savivaldybės užsakymą, tačiau taip ir nespėjusi laiku suremontuoti Zoknių mokyklos. 

Kai taip myli statybos verslo atstovai, ne nuodėmė ir Šiaulių „tvarkiečiams“ draskytis dėl naujų statybos projektų iš kiauro miesto biudžeto. Partiją Tvarka ir teisingumas bendrovė „Rempijus“ parėmė 2 tūkstančiais litų, „Folisita“ „pamylėjo“ dar tūkstančiu penkiais šimtais litų. Bendrovė „Devaloka“ sušelpė beveik dviem tūkstančiais litų, „Agrotaka“ paskyrė arti tūkstančio litų, o „Vandenstata“ - porą tūkstančių litų. Pinigėlių negailėjo ir Šiaulių rajone veikiantys statybininkai. Antai bendrovė „Medingė“ partijai skyrė daugiau kaip 10 tūkstančių litų.

Virginijaus Šimoliūno dizaino studija partijai paaukojo 2 tūkstančius litų, bendrovė „Profilaktinė dezinfekcija“ - beveik porą tūkstančių litų, „Ruvera“ ir „Grafų baldai“ - po porą tūkstančių litų, o Z. Jociaus individuali įmonė „Lomadis“ mestelėjo 1000 litų. 

Kelmės rajone prekyba naftos produktais besiverčianti bendrovė „Antivis“ partiją parėmė daugiau kaip penkiais tūkstančiais litų.

Tiesa – tarp partijos rėmėjų nėra jos vietinio lyderio, milijonieriaus Vidmanto Japerto pavardės.

Nei su konservatoriais, nei su liberalcentristais nė iš tolo negali lygintis socialdemokratai. Šiaulių socialdemokratų neparėmė nė viena įmonė, o Šiaulių rajone partietis Laisvūnas Neimanas išsiskyrė su 4,2 tūkstančio litų suma.

Darbo partijai akmenės rajone Kęstutis Stupuras paaukojo per 5 tūkstančius litų. Šiauliuose tarp rėmėjų – tik Šiaulių miesto tarybos narė Angelė Kavaliauskienė ir mero pavaduotoja Danguolė Martinkienė, paaukojusios po 650 litų.

Bendrovė „Metaloidas“ Liberalų sąjūdį parėmė daugiau kaip 2 tūkstančiais litų, o vilniškė „Staltika“ Akmenės rajone skyrė 7 tūkstančius litų.

Prezidentei pasirašius įstatymo pataisas, įmonės remti partijų nebegalės. Negalės tiesiogiai, tačiau niekas netrukdo partijas remti įmonių darbuotojams, nes palikta galimybė remti fiziniams asmenims. Taigi atsekti, koks rėmėjas stovi už fizinio asmens, bus sudėtinga.

Kaip skelbia Vyriausioji rinkimų komisija, „vienas fizinis arba juridinis asmuo, turintis teisę aukoti politinėms partijoms ar politinės kampanijos dalyviams, per kalendorinius metus gali paaukoti kiekvienai politinei partijai auką, neviršijančią 20 paskelbto praėjusių kalendorinių metų ketvirto ketvirčio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) dydžių. Jeigu tais pačiais metais vyksta politinė kampanija, fizinis arba juridinis asmuo kiekvienam savarankiškam politinės kampanijos dalyviui gali paaukoti per šią politinę kampaniją auką, neviršijančią 20 VMDU dydžių“.

Paskutinį praėjusių metų ketvirtį VMDU buvo 2121 lito, vadinasi aukos dydis – 42,4 tūkstančio litų. Tokią sumą aukoja net reta įmonė.