Asta VOLKOVAITĖ

Atėję į parduotuvę apsipirkti apsidairykite, ar šalia nestovi policininkas. Nenustebkite, jeigu jis prieis ir praneš apie tai, kad gretimoje parduotuvėje buvo pardavinėjamas sugižęs pienas, ir jūsų pareikalaus atnešti pieno įsigijimo dokumentus. Ir nemėginkite išsisukinėti, kad anoje parduotuvėje nedirbate ir net neinate apsipirkti – pareigūnas geriau žino, pas ką ieškoti sugižusio pieno įkalčių. Jei jų nepateiksite – išrašys baudą. Už teisėtų pareigūno nurodymų nevykdymą. 

Logika geležinė, iš dviejų taisyklių. Pirma – pareigūno reikalavimai  visada teisėti. Antra – skaitykite pirmąjį punktą.

Panašiai nutiko dviem uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra” darbuotojams, kurie netikėtai sužinojo esantys nubausti, nes policijos tyrėjai atsisakė perduoti tai, ko niekada nėra turėję.   

Nelinksma istorija prasidėjo šių metų vasario pabaigoje. Tąkart į policiją kreipėsi šiaulietė, kuri pranešė, kad kažkokia moteris Lyros gatvėje esančiame prekybos centre „Senukai” iš jos nušvilpė 800 litų kainuojantį mobiliojo ryšio telefoną. 

Policijos pareigūnai tarsi reaktyviniai ėmėsi tyrimo – ilgiau nei po savaitės suraitė raštą, kurį adresavo neegzistuojančiai įmonei, esančiai neegzistuojančiu adresu, ir paprašė, kad toji policijai pateiktų filmuotą medžiagą, kurią užfiksavo prekybos centre „Senukai” sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros. 

Neaišku, kur ir kiek laiko šis raštas klaidžiojo, bet kažkokiu būdu pasiekė bendrovę „Šiaulių lyra”, kuriai priklauso Lyros gatvėje 13 buvęs prekybos centras „Senukai”. Policijai buvo parašyta, kad „Šiaulių lyra” įrašų neturi, todėl ir pateikti jų negali. Įrašus prekybos centre daro visiškai kita pasamdyta privati bendrovė „R2 grupė”, kurios ir pasiūlyta prašyti reikiamos filmuotos medžiagos. 

Po to iš policijos „Šiaulių lyros” darbuotojai neišgirdo nė kriukt, manyta, jog pareigūnai susisiekė su bendrove „R2 grupė” ir iš jos gavo ko prašę. Per tą laiką prekybos centras „Senukai” spėjo pakeisti pavadinimą į prekybos centrą „Viskas namams”. 

Ramybė truko neilgai:  po dviejų su puse mėnesių – gegužės pabaigoje – policijos tyrėja Inesa Jašinskienė išlindo tarsi Pilypas iš kanapių ir pareikalavo, kad „Šiaulių lyra” jai pateiktų vaizdo įrašus. 

Po kelių dienų tyrėjai buvo vėl išsiųstas paaiškinimas, jog bendrovė „Šiaulių lyra” įrašų neturi ir niekada neturėjo. Be to paaiškėjo, kad ir bendrovėje „R2 grupė” vaizdo įrašai saugomi tik porą mėnesių, o paskui įrašas daromas „ant viršaus” - ištrinant iš kompiuterio atminties senąjį.

Panašu, kad tyrėją įsiutino toks įmonės vadovo atsakymas. Anot „Šiaulių lyros” darbuotojų, pareigūnė pati „apsireiškė” minėtame prekybos centre ir atpirkimo ožiu išsirinko bendrovės „Šiaulių lyra” marketingo vadovą, kurio darbo vieta Pramonės gatvėje 21 esančiuose „Senukuose”, o į Lyros gatvėje esantį prekybos centrą jis užsuko tik atsitiktinai.

Pasak marketingo vadovo, pareigūnė jo pareikalavo pateikti vaizdo įrašus, Marketingo vadovas tyrėjai atsakė, kad neturi nei jokių įrašų, nei įgaliojimų juos pateikti, nes jo darbo vieta visai kitame miesto gale.  Panašu, kad tai tyrėją visiškai išvedė iš pusiausvyros. 

„Tyrėja Inesa Jašinskienė elgėsi įžūliai, nemandagiai. Ji puolė manęs klausinėti, kiek aš baigęs klasių, aiškino, kad aš neturiu supratimo apie išsilavinimą, prieš akis mojavo kažkokio popieriaus lapu. Pasijutau taip, tarsi aš būčiau kaltinamas iš moters pavogęs tą telefoną. Vos ne su koja duris daro. Ar teisininkas, ar kunigas – manau, kad kiekvienas žmogus turi elgtis mandagiai. Pasakiau, kad negaliu duoti vaizdo įrašų, bet ji nesiklauso”, - „Šiaulių naujienoms” pasakojo „Šiaulių lyros” marketingo vadovas. 

Tolesni tyrėjos I. Jašinskienės veiksmai atrodo panašūs į atvirą pasityčiojimą iš niekuo dėto žmogaus: pareigūnė išrašė šaukimą  marketingo vadovui šeštadienį prisistatyti į jos kabinetą, nors prieš tai jai buvo paaiškinta, kad jos kviečiamas asmuo tądien bus komandiruotėje, o jos prašomi pateikti vaizdo įrašai, saugoti visai kitoje įmonėje, jau prieš mėnesį ištrinti. Tik vėliau paaiškėjo, kad į bendrovę „R2 grupė” per tą laiką tyrėja net nesikreipė ir įrašų iš viso neprašė, nors žinojo, kad juos ten buvo galima rasti.       

Atrodytų, kad ši istorija apie lėtapėdžius policijos pareigūnus, kurie per du mėnesius nesugebėjo nunešti savo sėdimųjų iki vaizdo įrašus turinčios įmonės, nėra niekuo ypatinga. Juk ne pirmas kartas, kai tyrimas atliekamas vėžlio greičiu ir dėl to pražioplinama daug svarbios informacijos ar įkalčių. 

Stebina tyrėjos atkaklumas bet kokia kaina atsikeršyti niekuo dėtam  įmonės marketingo vadovui. Vasaros pradžioje tarsi perkūnas iš giedro dangaus atskriejo žinia, kad Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroras Žydrūnas Kungys marketingo vadovą nubaudė 1300 litų bauda – už trukdymą I. Jašinskienei paimti vaizdo įrašus. Kad marketingo vadovas nesijaustų vienišas, podraug tokia pati bauda išrašyta ir jo vadovui – bendrovės generaliniam direktoriui, kuris irgi akyse nebuvo regėjęs reikalautų vaizdo įrašų. Argi ne absurdas, kai 800 litų kainavusio pavogto telefono bylai dar net nepasiekus teismo, jau išrašyta baudų už 2600 litų? 

„Manęs baudą skyręs prokuroras net neapklausė. Nežinau, ką jam apie mane prišnekėjo arogantiškoji policijos tyrėja”, - stebisi solidžią baudą nepelnytai gavęs marketingo vadovas. Šiauliečiui iš viso nesuprantama, kaip prokurorai gali nubausti žmogų jo net neapklausę, remdamiesi vien įpykusios tyrėjos pateikta informacija.         

„Šiaulių naujienų” žurnalistai užsuko į tyrėjos Inesos Jašinskienės darbo kabinetą. Pareigūnės norėjome pasiteirauti apie jos bendravimą su „Šiaulių lyros” darbuotojais bei išsiaiškinti įvykio aplinkybes, kad rašant publikaciją neįsiveltų netikslumų. Tačiau pareigūnė pasielgė chamiškai: išgirdusi, apie ką atėjome pasikalbėti, tyrėją puolė iš savo darbo vietos. 

Konkrečių atsakymų taip ir neišgirdome – I. Jašinskienė išlėkusi iš kabineto žurnalistams prieš nosį užtrenkė duris, užrakino spyną ir tekina pasileido komisariato koridoriumi. 

Kreipiamės į I. Jašinskienės viršininką - Šiaulių miesto policijos vadovą Rimvydą Šlekį, kuris „Šiaulių naujienų” žurnalistus pasitiko su malonia šypsena. Šis pareigūnas turbūt tikrai netoleruos tokio chamiško savo pavaldinės elgesio. Tačiau jis tyrėją užstojo tarsi ambrazūra. Klausydamasis, kaip nemandagiai I. Jašinskienė elgėsi su žmonėmis, komisaras pertraukinėjo žurnalistę, o paskui nutaisęs gudrią šypsenėlę pareiškė, kad į jį nesikreipė jokie asmenys, nepatenkinti I. Jašinskienės elgesiu. Miesto policijos vadovas pats konkrečių atsakymų nepateikė, o   su tyrėja I. Jašinskiene žurnalistams leidimo bendrauti nedavė.  

Ne paslaptis, kad Šiaulių miesto policijos komisariato viršininkas Rimvydas Šlekys jau seniai „neturi akies” ant bendrovės „Šiaulių lyra”. Praėjusiais metais jo iniciatyva Šiaulių miesto tarybos politikai mieste sutrumpino keleto naktinių barų, tarp kurių pateko ir „Šiaulių lyros” baras, darbo laiką. Tada R. Šlekys politikus įtikinėjo, kad uždarius šį barą  pagerės kriminogeninė situacija. 

Politikai baro darbo laiką sutrumpino, o netrukus paaiškėjo, kad nusikalstamumas adresu Lyros g. 13 tik dar labiau padidėjo, nes tuo pačiu adresu liko veikti dar keli barai, iš kurių viename net buvo prekiaujama „samagonu”. Paaiškėjo ir tai, jog policija neturėjo nė vieno fakto, jog „Šiaulių lyros” baro klientai būtų prisidėję prie bent vieno nusikaltimo, padaryto aplink prekybos centrą. 

„Šiaulių lyra” tada Savivaldybės tarybos sprendimą apskundė Šiaulių apygardos administraciniam teismui, kuris pripažino, kad Šiaulių miesto savivaldybės sprendimas pažeidžia Konstitucijoje  įtvirtintą lygiateisiškumo principą, o verslui sudaromos nevienodos sąlygos. Tarybos sprendimą teismas panaikino, tačiau Savivaldybė šį teismo sprendimą apskundė aukštesnės instancijos teismams. Šiuo metu skundas dar neišnagrinėtas. 

Po to, kai Savivaldybė pralaimėjo bylą, viešojoje erdvėje R. Šlekio adresu buvo pažerta nemažai kritikos, suabejota, iš kur kilo toks abejotinas policijos vadovo enuziazmas, nes pasišauta naktimis uždaryti tik keletą barų, kurie prekiavo pigesnėmis kainomis už konkurentus. Kas galėtų paneigti, kad R. Šlekys dabar bando „atsigroti”?

Nors R. Šlekys ir pripažino, kad policijos pareigūnai su visais žmonėmis turi elgtis mandagiai, tačiau susipažinus su statistika susidaro nuomonė, kad Šiaulių policijoje klesti nebaudžiamumas arba dirba vien angelai.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešųjų ryšių poskyrio viršininko Artūro Šliavo pateiktais duomenimis, šiais metais miesto policijos komisariate tik vienas pareigūnas svarstytas dėl elgesio, o ir tas liko nenubaustas. „Apsiribota tik svarstymu”, - „Šiaulių naujienoms” „išsamiai” paaiškino A. Šliavas.

„Šiaulių lyros” marketingo vadovas prokuroro Ž. Kungio nutarimą skirti jam baudą jau apskundė prokuratūros vadovui. Vakar skundą ruošė ir kitas nubaustas įmonės darbuotojas. 

„Žinau visą situaciją, nutarimas priimtas remiantis objektyviais duomenimis. Šiuo momentu šiuo klausimu nediskutuoju”, - kaip žirnius „Šiaulių naujienoms” išbėrė Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroras Žydrūnas Kungys. 

Į klausimą, ar prieš priimdamas sprendimą jis susipažino su neva vaizdo įrašus atsisakiusių duoti žmonių įgaliojimais, taip ir neatsakė. Paklausę, ar byloje dėl vagystės jis dar ruošiasi ką nors nubausti, telefono ragelyje išgirdome tik skardų juoką. Neaišku, kas buvo taip juokinga prokurorui. 

Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Gintautas Vileikis susilaikė nuo baudą skyrusio prokuroro vertinimo. „Jeigu bus sąžiningai neįsigilinęs ir nubaudęs tą žmogų, kuris neturi teisės tą (filmuotą medžiagą, - red. past.) pateikti, jeigu prokuroro sprendimas bus neteisėtas – mes jį būtinai panaikinsime”, - žadėjo G. Vileikis. Vyriausiojo prokuroro žodžiais, skundą pavesta nagrinėti jo pavaduotojui.