Žiemą vairuoti reikia itin atsargiai.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Net ir geriausiai prižiūrimi keliai žiemą būna pavojingesni nei vasarą. Iškritęs sniegas, spustelėjęs šaltukas švarų kelią padaro pavojingą. Žiemos metu kelionėms automobiliu pasiruošiame pakeitę padangas į žiemines, atidžiau stebime šalikelėje esančius kelio ženklus, tikimės, jog pėstieji su savimi turės šviesą atspindinčių elementų. Tačiau labai svarbu ir pačiam vairuojančiajam jausti kelią ir atsakomybę už sėdinčius automobilyje. Kažkodėl esame įsitikinę, jog nelaimių kelyje nutinka kitiems – ne mums, tačiau nesuvaldyti automobilio slidžiame kelyje gali ir patyrę vairuotojai.
Dažni atvejai, kai vairuotojas, atėjęs prie apsnigto automobilio, skuba į jį įlipti ir, tinkamai nenuvalęs langų, važiuoti reikiama kryptimi. Anot policijos atstovų, tokie veiksmai kelia ypač didelį pavojų. Viską tik dar labiau apsunkina blogas matomumas, dėl to laiku nepastebima kliūtis kelyje, sunkiai matomas pėsčiasis. Kiekvienas vairuotojas privalo turėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba atšvaitą. Netikėtas sustojimas kelyje, o ypač tamsiu paros metu neapšviestoje vietoje, yra netikėtas kitam atvažiuojančiam vairuotojui, kuris laiku gali nepamatyti kliūties kelyje. Todėl tinkamas transporto priemonės sustojimo vietos žymėjimas, kaip reikalauja Kelių eismo taisyklės, ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais dėvėjimas išlipus iš automobilio, gali padėti išvengti susidūrimo su kita transporto priemone.
Žiemos mėnesiais reikia pakeisti vairavimo stilių ir tempą. Visi judesiai turi būti lėtesni, labiau apskaičiuoti. Tame pačiame kelyje sąlygos gali nuolat keistis – švarų asfaltą gali keisti ledas ar sniegas. Todėl šiuo metų laiku patariama važinėti pasirinkus saugų, žiemišką greitį. Mažesnis greitis leis laiku sureaguoti į pasikeitusias kelio sąlygas. Jeigu ant kelio dangos yra sniego ar ledo, automobilis neturi tiesioginio sukibimo su danga ir labai greitai pradeda slysti. Daugelis eismo įvykių įvyksta dėl to, kad automobiliai važiuoja pernelyg arti vienas kito. Neapsigaukite manydami, kad atstumas yra pakankamas – visų automobilių stabdymo kelias yra skirtingas: tai priklauso nuo jų svorio, stabdžių, elektroninės sistemos, padangų efektyvumo ir vairuotojo sugebėjimų. Jeigu prieš jus važiuojantis automobilis turės šių pranašumų, jūs tapsite eismo įvykio kaltininku.
Nors tiesiame kelyje daugelis mokame vairuoti, tačiau posūkiai tampa galvosūkiu, ypač žiemą. Didžiausia daugelio vairuotojų klaida – posūkiuose atliekama per daug veiksmų, mažinančių automobilio stabilumą: stabdoma, sukamas vairą, perjunginėjamos pavaros ar spaudžiamas greičio pedalas. Visus šiuos veiksmus reikia atlikti prieš posūkį, t. y. dar prieš posūkį automobilį pristabdykite, įjunkite žemesnę pavarą.
Taip pat akcentuotina, kad pėstieji nepaiso vienos iš pagrindinių savo pareigų, numatytų Kelių eismo taisyklėse – įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei įsitikina, kad tai saugu. Kita problema – atšvaitų ar kitų šviesą atspindinčių elementų nenaudojimas tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui.
Policijos pareigūnai primena, kad kelyje itin atsargiai reikia elgtis tiek pėstiesiems, tiek vairuotojams, tiek keleiviams. Visiems eismo dalyviams jie pataria jausti atsakomybę ne vien už save, tačiau ir už kitus, būti tolerantiškiems.
Pasak vairavimo instruktorių, temperatūros stulpeliui nukritus žemiau nulio, svarbu prisiminti saugiam vairavimui ant ledo ir sniego būtinas žinias ir įgūdžius.
„Visi manevrai turėtų būti atliekami atsargiau ir lėčiau, kad būtų sumažinta klaidos tikimybė. Dideli temperatūrų pokyčiai per trumpą laiką kelia ypatingai didelę grėsmę, nes tenka nuolatos taikytis prie besikeičiančių sąlygų“,- sako „Renault“ vairavimo mokyklos direktorius.

Įkalnė
Važiuojant įkalne, kai kelio paviršius gali būti slidus, būtina:
• išlaikyti saugų atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio ir, jei įmanoma, palaukti, kol kiti automobiliai priekyje jau bus įveikę įkalnę,
• vengti stabdyti automobilį,
• laikytis eismo sąlygas atitinkančio pastovaus greičio,
• prieš pradedant manevrą įjungti reikiamą pavarą, kad važiuojant įkalne nebereikėtų jungti žemesnių pavarų.
Pasak specialistų, žiemos sezono metu važiuojant įkalne ir esant eismo kamščiui būtina išlaikyti didesnį atstumą tarp automobilių nei įprasta. Priekyje esantis automobilis prieš pradėdamas važiuoti slidžiu keliu gali truputį pariedėti atgal. Papildoma erdvė yra reikalinga tam, kad ratai atgautų prarastą sukibimą ir būtų išvengta susidūrimo.

Nuokalnė
Važiavimas nuokalne žiemą:
• pasiekus kalvos viršų reikia sumažinti greitį,
• važiuoti žema pavara,
• vengti naudoti stabdį,
• laikytis kiek įmanoma didesnio atstumo nuo priekyje važiuojančio automobilio.
Žinovų nuomone, ant aukštos kalvos, kai sunku prasilenkti skirtingomis kryptimis važiuojantiems automobiliams, nuokalne važiuojantis vairuotojas turėtų sustoti ir praleisti važiuojantį įkalne. Esant tokioms sąlygoms įkalne važiuojančiam automobiliui sustojus gali būti neįmanoma pajudėti iš vietos.

Pagal Policijos departamento ir „Šiaulių naujienų“ informaciją parengė Aleksandras RIMDŽIUS