Šiauliečiai piktinasi, kad sumokėję už tarą užstatą negali jo susigrąžinti.
Jolantos GRUBLIAUSKAITĖS nuotr.
Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Pastaruoju metu į dienraščio „Šiaulių naujienos“ redakciją kreipiasi vis daugiau šiauliečių, kurie piktinasi, kad miesto parduotuvės atsisako priimti stiklinę tarą. Gyventojų teigimu, taip pažeidžiamos jų teisės, nes įsigydami gėrimus buteliuose privalo palikti užstatą – 25 centus, kurių vėliau niekas nenori grąžinti. Kitų teigimu, jei pasiseka, tara būna priimama, tačiau atgaunama suma gerokai sumažėja.
Tarai nėra laisvų dėžių
„Visus metus virtuvės spintelėje kaupiau tuščius butelius. Kadangi šeima labai mėgsta girą, jų per tiek laiko sukaupėme – 200. Pati supykau ant savęs ir nusprendžiau – pakaks. Sukroviau butelius į dėžes, sėdau į automobilį ir nuvažiavau į miesto centre esančią parduotuvę. Vairuodama džiaugiausi, kad pavyko atlaisvinti virtuvės spintelę ir nuo šiol ten vėl bus tvarka.
Mano džiaugsmas tęsėsi neilgai. Nešina trimis dėžėmis tuščių butelių, pravėriau parduotuvės duris. Tačiau čia pat mane sustabdė apsaugos darbuotojas, kuris pareiškė, kad nėra atliekamų dėžių, todėl teks ieškoti kitos „supirktuvės“. Pasiteiravau, kad galbūt bent šias dėžes, kurias taip sunkiai tempiau, kaip nors pavyktų sutalpinti, o likusią tarą nuvežčiau į kitą vietą. Deja, išgirdau griežtą „ne“. Man užvirė kraujas. Pradėjau klausinėti, ar ši parduotuvė, kurioje dažniausiai ir pirkdavau taip mėgstamą girą, nepažeidžia mano teisių. Juk kiekvieną kartą už butelį tekdavo sumokėti 25 centus ir niekas nesukdavo galvos, ar yra atliekamų dėžių, ar ne. Pardavėja lengva ranka kasoje įmušdavo užstatą ir paimdavo pinigus. Deja, teko dar kartą nusivilti – išgirdau tą patį pasiteisinimą – „niekuo negalime padėti, mes neturime atliekamų dėžių“. Na, prie prekystalio dėžių juk nepaliksi, todėl vėl jas paėmiau ir bandžiau tempti į automobilį. Galbūt pamatęs, kad supykau, parduotuvės apsaugos darbuotojas pažadino savo sąžinės balsą ir buvo toks malonus, kad net pravėrė parduotuvės duris, jog man nereikėtų į stiklus su dėžėmis trankytis. Tiesa, atsisveikindamas dar nurodė kitos parduotuvės adresą, kurioje neva mano sukaupta tara bus priimta“, – savo istoriją „Šiaulių naujienoms“ pasakojo šiaulietė Diana.
Išvežė butelius į kaimą
Moters teigimu, ji paklausė patarimo ir nuvažiavo nurodytu adresu į visai netoliese esančią kitą nedidelę parduotuvę. Šįkart neberizikavo ir pirmiausia nuėjo pasiteirauti, ar čia giros buteliai bus priimti. „Prie kasos stovėjusi moteris gūžtelėjo pečiais ir paprašė palaukti. Matyt, nuėjo į sandėliuką pažiūrėti, kokia situacija. Grįžusi informavo, kad gali priimti tik dvi dėžes butelių. Dar kartą nurijau kartėlį, susilaikiau nuo komentarų ir atnešiau žadėtą tarą. Bent jau pinigus sąžiningai sumokėjo...
Tądien nebesiryžau tęsti paieškos. Tiesiu taikymu nuvažiavau pas gimines į kaimą, kur palikau „nelaimėlius“ butelius. Nuo šiol tikriausiai taip ir darysiu arba mesiu butelius į konteinerį, nes tokio nervų karo daugiau nebenoriu patirti. Kas apmaudžiausia, kad žmonės yra apgaudinėjami. Jeigu jie paliko užstatą, manau, turi teisę jį atgauti“, – svarstė šiaulietė.
Tuo metu į redakciją paskambinęs šiaulietis Rytis tikino, kad vienoje Šiauliuose esančioje parduotuvėje tara buvo priimta, tačiau už skirtingus butelius buvo grąžinama nevienoda suma. „Atnešiau tuščių butelių nuo įvairių gėrimų. Labai nustebau, kai pardavėja liepė suskirstyti butelius pagal gamintoją, spalvą ir pan. ir pradėjo atskirai juos skaičiuoti. Nežinau, kokiais tarifais ji vadovavosi, bet galiu patikinti, kad tikrai ne už visus gavau po 25 centus“, – skundėsi jis.
Taros gali nepriimti smulkios parduotuvės
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Norvilienė informavo, kad vadovaujantis Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymu pardavėjai, parduodami gaminius, už kurių pakuotę nustatytas užstatas, privalo imti užstatą, priimti parduodamų gaminių užstatines pakuotes ir grąžinti užstatą vartotojams, kai šie grąžina tokias tuščias pakuotes.
„Šios pareigos vykdymas neprivalomas pardavėjams, prekiaujantiems smulkiose parduotuvėse, kurių bendrasis plotas neviršija 90 kvadratinių metrų (netaikoma kaimo parduotuvėms), taip pat prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Pakartotinio naudojimo pakuotė gali būti nepriimama ir užstatas negrąžinamas, jeigu ji pažeista ar užteršta tiek, kad nebegali būti naudojama pakartotinai“, – sakė specialistė. Užstatines pakuotes, anot D. Norvilienės, privalo priimti tie pardavėjai, kurie prekiauja tokiose pakuotėse supakuotais gaminiais (gėrimais), išskyrus pardavėjus, kuriems taikoma aukščiau paminėta išimtis.
Pažeidimų dėl taros supirkimo nenustatė
Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus vyriausioji specialistė informavo, kad vadovaujantis Pakuočių, už kurias privaloma imti užstatą, sąrašu, užstato dydžio ir užstato sistemos įgyvendinimo tvarkos aprašu, Lietuvoje nuo 2006 metų taikoma 25 centų užstato sistema pakartotinio naudojimo stiklinėms pakuotėms.
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas šiais metais Šiaulių apskrityje nenustatė pažeidimų dėl stiklinės taros supirkimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, atsisakymas priimti parduodamų gaminių pakuotes, už kurias nustatytas užstatas, ar užstato negrąžinimas užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų.
Užstatas už plastikinę ir metalinę tarą
Planuojama, kad nuo 2015 metų Lietuvoje pradės veikti ne tik stiklinės, bet ir plastikinės bei metalinės taros užstato sistema, praneša Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo skyrius. Tarą priimti ir grąžinti užstatą bus įpareigotos visos tokiomis pakuotėmis prekiaujančios šalies parduotuvės, kurių bendrasis plotas viršija 200 kv. metrų. Pakuočių priėmimas ir užstato grąžinimas galės būti organizuojamas pačioje prekybos vietoje arba nedidesniu nei 150 metrų atstumu nuo jos, užtikrinant tokias pačias darbo valandas. Šie pakeitimai numatomi Aplinkos ministerijos parengtame Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo papildymo projekte.
Tikimasi, kad naujoji sistema padės rūšiuoti atliekas ir plastikinė ar metalinė tara nebekeliaus į sąvartynus, kaip dažniausiai yra dabar, o bus nunešama į supirktuvę ar parduotuvę. Stiklinės taros supirkimo pavyzdys rodo, kad sistema veiksminga, nes gamintojams pakartotiniam naudojimui grąžinama ir į sąvartynus nepatenka apie 85–90 proc. šios taros.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo papildymo projektas šiuo metu išsiųstas oficialiam derinimui suinteresuotoms institucijoms, asmenims ir organizacijoms. Vėliau šis įstatymo papildymo projektas bus teikiamas Vyriausybei ir Seimui. Tikimasi, kad Seimas numatomas pataisas priims kitų metų pradžioje.
Lietuvoje nuo 2006 metų taikoma 25 centų užstato sistema pakartotinio naudojimo stikliniams buteliams.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
