Milijonas eurų – maždaug tiek lėšų, skirtų socialinei paramai, šiemet planuoja sutaupyti Šiaulių miesto savivaldybė. Klausite kaip? Pasirodo, joks stebuklingas taupymo režimas čia neįjungtas. Tiesiog dalis šiauliečių gėdijasi eiti į viešas erdves ir dirbti visuomenei naudingą darbą. Ir kaip čia nesigėdysi grėbti lapus ar rinkti šiukšles, kai tavo kieme stovi naujutėlaitis „Lexus“ automobilis. Į Socialinės paramos skyrių vis rečiau užsuka ir „garažiniai“ verslininkai. Juk nėra kada miesto labui dirbti, kai klientų eilės prie garažo rikiuojasi. Miestui toks pelų atskyrimas nuo grūdų naudingas, nes kaip panaudoti sutaupytas lėšas, galėjo siūlyti pati miesto bendruomenė.
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ

Darbai? Valstybė ir taip privalo remti!
Šiaulių miesto savivaldybės Socialinės paramos skyrius šiemet planavo socialinei paramai skirti maždaug 4 mln. eurų. Tačiau paaiškėjo, kad pavyks susisukti su kiek daugiau nei 3 mln. eurų. Savivaldybės atstovų teigimu, planuojama sutaupyti apie 930 tūkst. Eur.
„Šiaulių naujienų“ žurnalistai pasidomėjo, kaip pavyko sutaupyti kone milijoną eurų. Socialinės paramos skyriaus vedėja Irena Kiurienė paaiškino, kad dalis nepanaudotų lėšų liko iš pernai metų, tačiau iš paskos seka ir aibė kitų priežasčių.
„Pirmiausia tas taupymas pasijuto tada, kada mes pradėjome paramos gavėjus pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti. Sumažėjo paramos gavėjų, nes žmonės nenoriai eina atlikti visuomenei naudingą veiklą. Negaliu sakyti, kad visi. Yra žmonių, kurie anksčiau patys klausdavo, kodėl mūsų nepasitelkiate, mes juk galime kažką naudinga visuomenei padaryti, ne tik sėdėti ar lakstyti ir ieškoti darbo. Tačiau kiti yra nepatenkinti. Sako, kad juos valstybė ir taip turi remti, tai kodėl dar turi kažką duoti miestui“, – aiškina I. Kiurienė.
Sutaupyti pinigėlių pavyko dar ir dėl to, kad kai kuriems žmonėms pavyko susirasti darbą. „Kitas dalykas – įstatymo pasikeitimas. Jeigu pašalpos gavėjas daugiau kaip 12 mėnesių gauna socialinę paramą, jam pašalpa yra mažinama. Taigi, pinigine išraiška tas vėlgi duoda tam tikrą sumą“, – teigia Socialinės paramos skyriaus vedėja.

Apsišaukėliai pašalpų nebeprašo
Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo centro Visuomenei naudingos veiklos organizavimo poskyrio vadovas Aleksandras Steponavičius antrina, kad šios įstaigos duris iš tiesų vis rečiau varsto šiauliečiai, turintys atidirbti už pašalpas. Štai praėjusių metų rugsėjį čia su siuntimais atėjo apie 370 žmonių, šiemet rugsėjį – apie 200.
„Iš tiesų jaučiamas žmonių sumažėjimas. Nebėra tų, kurie atvažiuotų su „leksusais“ ar su „mersedesais“. Taip pat atkrito visi „garažiniai“, kurie dirbo pagal patentą. Jie anksčiau atvažiuodavo pas mus ir siūlydavo, kad gali nupirkti įrankių: pjūklų, grėblių ir pan., tu tik užrašyk valandas, kad atidirbome. Kai nepavyko susitarti, iš pradžių bandė laviruoti: dirbti ir čia, ir garaže. Bet vėliau nebesuderino, nes, matyt, stovi eilė prie garažo, o čia turi eiti atidirbinėti už pašalpas. Paprasčiausiai jie nebespėja fiziškai“, – aiškina A. Steponavičius.
Kol vieni nebespėja suktis su savo „versliukais“, kiti kasryt atskuba į Visuomenei naudingos veiklos organizavimo poskyrį, ima grėblį, kirvį į rankas ir... į darbus. Tokių šiauliečių, kaip jau minėta, maždaug 200. Galima numanyti, kad šie pašalpos gavėjai jau nebeatsisijos.
„Jau tikriausiai čia yra ta riba, kitaip tariant, branduolys, kuris bus visą laiką. Žinoma, dar yra tokių, kurie neturi darbo ir ateina čia laikinai atidirbti už pašalpą. Tačiau didžioji dalis yra tų, kurie kartojasi, kuriuos mes jau pažįstame. Žinome jų vardus, pavardes, kai kurių net gyvenimo istorijas“, – sako A. Steponavičius.

Dirbti kiekvieną dieną – ne man
Minėto poskyrio darbuotojams šiauliečiai pasipasakoja ir apie darbo paieškas. Kai prieš kelias dienas čia atvyko vienas vyriškis, jo pasiteirauta, kodėl šis naujajame darbe „ištempė“ tik mėnesį. „Sunku ten. Kiekvieną dieną reikia eiti į darbą“, – atšovė jis.
Pasak A. Steponavičiaus, didžioji dalis „branduolio“ ir yra tokie šiauliečiai, kurie neįsivaizduoja, kaip galima dirbti nuo 8 valandų ryto iki 5 valandų vakaro. Jie mieliau atvyksta čia, užsiima visuomenei naudinga veikla, o kai lieka laiko – dar ir pas kokį ūkininką gal nueina padirbėti, bulvių už darbą gauna, į turgų nuneša parduoti.
A. Steponavičius pastebi, kad žmonių, ypač moterų, dar labiau sumažėja vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje. „Galima numanyti, kad jie išeina į miškus, renka uogas, grybus, o tada juos neša parduoti“, – apie tai, kaip šiauliečiai galimai bando užsidirbti papildomų pajamų, pasakoja jis.

Kam atiduoti – svarstė visuomenė
Kaip jau buvo minėta, žmonių, gyvenančių iš socialinės paramos, vis mažėja. Todėl neišdalytas lėšas galima panaudoti kitiems tikslams.
Liepos 28 d. Šiaulių miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus įsakymu buvo sudaryta Šiaulių miesto savivaldybės nepanaudotų lėšų naudojimo kitai socialinei paramai finansuoti skirstymo komisija, kuri nustatė prioritetus ir pakvietė visuomenę teikti idėjas, kur pagal nustatytus prioritetus būtų tikslingiausia panaudoti socialinei paramai skirtas sutaupytas lėšas – apie 930 tūkst. Eur.
„Nuo šiol minėtos lėšos nebus išleidžiamos duobėms lyginti ar gatvėms valyti. Savivaldybės taryba priėmė sprendimą, pagal kurį nepanaudotos socialinės paramos lėšos bus skiriamos tiems žmonėms, kuriems tokios paramos labiausiai reikia“, – komentavo Administracijos direktoriaus pavaduotojas Martynas Šiurkus.
Kad sutaupytos lėšos galėtų vėl pasiekti šiauliečius, komisija nustatė tokius lėšų panaudojimo prioritetus: socialinių inovacijų projektams, socialinių projektų tvarumui ir tęstinumui, mieste teikiamų paslaugų įvairovei.
Miesto organizacijos ir įstaigos pateikė 48 idėjas. 18 iš jų sietinos su socialinių paslaugų teikimu ir plėtra. Taip pat buvo siūloma finansuoti sveikatinimo, bendruomenės paslaugų, švietimo, edukacijos, aplinkos tvarkymo projektus, vienkartinius renginius ir kt.
„Labai dėkoju visoms nevyriausybinėms organizacijoms, įstaigoms, bendrovėms, pateikusioms pasiūlymus. Jų gausa dar kartą įrodo, jog bendruomenei rūpi miesto reikalai ir finansai, todėl priimant svarbius sprendimus ir toliau tarsimės su šiauliečiais“, – sakė M. Šiurkus.

Laukiama Tarybos pritarimo
Komisija, vadovaudamasi patvirtintais prioritetais, atrinko konkrečias veiklas, kurias siūlo finansuoti: VšĮ Motinos Teresės šeimų namų veiklai siūlo skirti 13400 Eur, labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ padalinio Šiauliuose veiklai – 5000 Eur, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos projektui „Tuberkuliozės kontrolės strategijos įgyvendinimo tęsimas Šiaulių mieste“ – 3000 Eur. Siūloma finansuoti Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų konsultavimo paslaugą, skirti lėšų Techninės specifikacijos aprašo parengimui dėl socialinių globėjų centro ir kompleksinės pagalbos teikimo krizinėje situacijoje esantiems tėvams, auginantiems vaikus, paslaugos pirkimui.
Taip pat komisija rekomendavo Laikino apgyvendinimo tarnybos 1-ojo aukšto techninio projekto parengimui ir darbų pradžiai paskirti 15000 Eur, integralios pagalbos programos tęstinumui nuo lapkričio 1 d. – 28620 Eur, papildomai vienkartinei paramai – 15000 Eur, globos namų veiklai naujose patalpose – 5515 Eur ir spec. transporto paslaugoms teikti dializuojamiems gulintiems asmenims – 1000 Eur.
Atsižvelgus į komisijos siūlymus miesto Tarybai priimti sprendimą bus siūloma jau spalio mėnesį vyksiančiame posėdyje.

Manoma, kad žmonių, tvarkančių ir gražinančių miestą, nebemažės.
Artūro STAPONKAUS nuotr.