Prasta finansinė padėtis atbaido lietuvius nuo atostogų. „Kaip sutaupyti, jei mokame didelius mokesčius valstybei, atskaičius išlaidas būtiniausioms prekėms, lieka tik trupiniai?“ – skundžiasi jie. Tad, ką daryti jei piniginėje švilpauja vėjai, o motyvacijos dirbti nėra? Geriau praleisti progą paatostogauti ir skųstis nuovargiu vos išlipus iš lovos?
Kęstučio PABIJUTO pieš.
Diana JANUŠAITĖ
Atostogos ne visada kainuoja brangiai
Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovės Odetos Bložienės nuomone, visaverčio poilsio atsisakyti nereikėtų. Anot jos, būtų geriau, jei į atostogas pažvelgtumėme kaip į investiciją į save. Ne paslaptis, jog leidę sau pailsėti dirbame produktyviau, geriau sutariame su aplinkiniais. Todėl atsisakyti atostogų vien dėl prastos finansinės padėties nereikėtų.
Klysta manantys, kad pailsėti galima tik nuskridus į šiltuosius kraštus. Lietuvoje taip pat netrūksta vietų, kuriose būtų galima papramogauti ir atgauti jėgas. Na ir kas, jei užuot aplankę Kretos salas lekiame dviračiu pušyno takais ar tysome smėlėtame Baltijos jūros paplūdimyje. Kas sakė, kad geriausias poilsis laukia tik penkių žvaigždučių viešbutyje?
Tad įpusėjus vasaros sezonui lieka tik keli keliai: imtis iniciatyvos ir atostogauti pagal kišenę arba pradėti planuoti, pavyzdžiui, žiemos atostogas.
„Viskas priklauso nuo poreikių, galimybių ir laiko, kurį galime skirti pasiruošimui atostogoms. Net poilsis užsienyje gali būti už prieinamą kainą. Tiesiog reikia padirbėti ir tam skirti daugiau laiko bei dėmesio“ – „Šiaulių naujienų“ skaitytojams pataria O. Bložienė.
Žinoma, galime laukti paskutinės minutės ir nieko neplanuoti, tačiau vargu ar toks būdas padės sutaupyti. Tad siekiant sumažinti galvos skausmą – veiksmingiausia išlaidas planuoti iš anksto. Pavyzdžiui, jei savo laisvas nuo darbo dienas pradėtumėme planuoti dar prieš metus ir kas savaitę ar mėnesį atsidėtumėme po kelis eurus – veiksmingiau valdytumėme savo biudžetą ir galėtumėme iš anksto užsisakyti tam tikrų paslaugų.
Biudžeto planas – geriausia išeitis
Deja, finansų ekspertės teigimu, Lietuvoje didžioji dalis gyventojų atostogoms netaupo ir daugiau nei pusė jų laisvų dienų pramogoms, išleidžia einamojo mėnesio pajamas.
„Per atostogas žmonės išleidžia šiek tiek daugiau pinigų nei įprastai. Todėl išankstinis planavimas tikrai padėtų sutaupyti. Bet nebūtina galvoti tik apie prabangius užsienio kurortus. Smagiai leisti laiką galima ir Lietuvoje. Juk čia netrūksta miškų ir kaimo turizmo sodybų. Todėl pasiėmę kuprines laisvai galime keliauti su palapinėmis ar pan.“, – siūlo ekonomistė.
„Nesąmonė, poilsis Lietuvoje su visa šeima kainuoja brangiau nei atostogos užsienyje“, – atkerta niurzgaliai lietuviai. Finansų ekspertė išgirdusi tokį argumentą nesutrinka ir atsako, kad iš tiesų kai kuriais atvejais tai tiesa.
„Tikslios statistikos nevedame, tačiau jeigu šiandien norėtumėme išsinuomoti butą ar viešbutį, pavyzdžiui, Nidoje – greičiausiai atostogų suma būtų didesnė nei užsienyje. Viskas priklauso nuo laiko rezervavimo. Anksčiausiai rezervuojamos vietos yra prieinamiausios“, – išskiria O. Bložienė.
Todėl finansų ekspertė pataria apie viešbučių kambarių rezervaciją pradėti galvoti iš anksto, nes liepos, rugpjūčio mėnesiais ten vietų beveik nėra. Tačiau jei atostogas pradėjote planuoti tik dabar, vertėtų kambarius rezervuoti ne savaitgaliams, bet darbo dienoms arba rugsėjo pirmosioms savaitėms, ypač jei šeimoje nėra vaikų ir jiems nereikia į mokyklą.
Nereikėtų pernelyg atsipalaiduoti
Vis dėlto ekonomistė sutinka, kad atostogos nėra labai pigus malonumas. Anot jos, lietuviai atostogoms išleidžia maždaug tiek, kiek uždirba per mėnesį. Todėl laisvu nuo darbo metu kenčia galvos skausmą, nes nežino, iš kur gauti daugiau pinigų išvykoms, ekskursijoms, suvenyrams, pramogoms ir pan.
Arba „migrenos“ priepuolius patiria vos grįžę iš atostogų. Štai puikiai pailsėjo, daug sau leido, visko prisipirko ir nebežino, kaip išgyventi toliau. Atostoginiai išleisti, santaupų nebėra, o iki kitos algos dar mažiausiai dvi savaitės. Ką daryti? Skolintis iš draugų?
Būtent todėl O. Bložienė pataria atostogas planuoti iš anksto. Tiksliai išsirinkti vietą, į kurią labiausiai norite nuvykti, išsiaiškinti, kiek tai kainuos ir kiek ketinate išleisti.
Taip pat nereikėtų pamiršti atsakingo pinigų valdymo poilsio metu. Juk vaikščiojant menkai pažįstamomis gatvėmis taip norisi nusipirkti kokį skanumyną ar suvenyrą su įamžintomis atostogų vietos įžymybėmis. O kur dar maistas, buitinės prekės ir t. t. Tad neretai išleidžiame daugiau, nei galime sau leisti. Vėliau tenka skolintis arba dar blogiau – skolas grąžinti.
„Poilsiaudami nepamirškite savo finansinės situacijos. Iš anksto numatykite dienos limitą ir šios sumos stenkitės neviršyti. Kai pernelyg atsipalaiduojame, pinigai labai greitai išteka. Todėl dienos limitą reikia turėti su nedideliu (apie 10 proc.) rezervu“, – pagrindinę taisyklę atskleidžia ekonomistė.
Keliaujantys su savo atžalomis žino, kad mažieji amžinai visko nori. Tad siekiant išvengti vaikų zyzimo rekomenduotina šiems skirti didesnius kišenpinigius, nei gaudavo eidami į mokyklą. Reikėtų leisti jiems patiems nuspręsti, kokias pramogas pasirinkti ir kam tuos pinigus skirti. Būtinybė išgyventi iš savo kišenpinigių vaikams pasitarnaus kaip ugdymo pamokos mokantis valdyti savo pinigus.
Paskutinės minutės kelionės – ne išeitis
Jei nusprendėte atostogų neplanuoti, reikia žinoti, kad tai vėliau gali labai brangiai kainuoti. Juk atlyginimo priedų staigioms kelionėms niekas neduoda. Bilietams ir kitoms išlaidoms reikia skirti dalį iš jau sukauptų pinigų. Aišku, visada galima pasiskolinti, tik kaip vėliau grąžinti?
Pašnekovės teigimu, paskutinės minutės kelionės gali tapti brangesnės, nei galime sau leisti išleisti. Paskutinės minutės kelionė gali būti su labai didele nuolaida, bet vis tiek bendrai kainuoti brangiai. Reikia būti racionaliam ir galvoti, kaip grįžus iš atostogų toliau reikės gyventi.
„Nesu labai didelė paskutinės minutės kelionių šalininkė – manau, tokios kelionės žmones šiek tiek išbalansuoja. Nebent jie tikrai apsisprendę, žino datas ir yra lankstūs. Be to, laukiant paskutinės minutės pasiūlymų ne visada galima rinktis iš vietų, kurias tikrai norima aplankyti“, – kelionių spontaniškumų trūkumus atskleidžia O. Bložienė.
Gaila, kad mūsų finansinės galimybės neretai kertasi su norais. Aišku, visada galime atostogas praleisti lovoje ir skųstis pinigų stygiumi. Turbūt užuot vaizdavus darboholiką arba skurdžių geriau šokti ant dviračio ir važiuoti pasivažinėti, nerti į vandens telkinius, kapstytis darželyje arba ištraukti senus sportbačius ir prisiminti, koks užplūsta malonumas ilgai pasivaikščiojus.
Atostogų krepšys – neišskirtinis
Apie tai, jog pastarąjį variantą renkasi vis daugiau lietuvių, išduoda ir vienos internetinėje erdvėje veikiančios parduotuvės klientų apklausos rezultatai. Žiniasklaidai išplatintame pranešime rašoma, kad populiariausia lietuvių atostogų kryptis – Lietuvos pajūris arba gimtasis kaimas. O poilsiui skiriama ne daugiau kaip 500 eurų.
Remiantis apklausos rezultatais galima teigti, kad užsienio šalys – Turkija, Graikija, Ispanija – lietuvių taip nevilioja, kaip Baltijos pajūris arba tiesiog poilsis namie. Ištikimi poilsiui užsienyje vis dažniau renkasi keliones į didžiuosius Europos miestus.
Populiariausia atostogų prekė – fotoaparatas. Dauguma gyventojų neįsivaizduoja atostogų be įamžintų akimirkų. Ne ką rečiau į keliones gyventojai pasiima kremą nuo saulės, kompiuterį, priemonių nuo uodų, palapinę ir miegmaišius.
„Visus šiuos daiktus galima drąsiai įvardyti vienomis populiariausių atostogų sezono prekių. Matome, kad artėjant vasarai jų pardavimas kyla kartais. Tokių vasaros prekių kaip priemonės nuo saulės, miegmaišiai, palapinės, turistinis inventorius, skėčiai nuo saulės gegužės ir birželio mėnesiais parduota nuo 2 iki 9 kartų daugiau nei kovo mėnesį, kai daugelis galbūt dar nė nežinojo, kur atostogaus šiais metais“, – rašoma išplatintame pranešime.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
