05-11-2015 13

A. Bagočiūtė: „Norėčiau paraginti jus šiek tiek pasitempti ir iki spalio 1 d. sėkmingai įgyvendinti neužbaigtus projektus ir panaudoti likusias lėšas, kad vėliau netektų galutinių rezultatų siekti savo lėšomis.“ 
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Diana JANUŠAITĖ
Šiaulių universiteto bibliotekoje vyko LR Finansų ministerijos inicijuotas renginys apie ES fondų investicijas Lietuvoje.
Renginio metu LR Finansų ministerijos, LR energetikos ministerijos, Lietuvos verslo paramos agentūros ir Centrinės projektų valdymo agentūros atstovai pateikė reikalingiausią ir naujausią informaciją, susijusią su 2014 – 2020 m. ES fondų investicijų Lietuvoje laikotarpiu, planuojamas ir patvirtintas priemones, pristatė galiojančius kvietimus teikti paraiškas.
Vėliau dalyviai įsitraukė į diskusijas, buvo apžvelgiami įgyvendinti bei planuojami įgyvendinti ES struktūrinių fondų projektai Šiaulių mieste, vyko konsultacijos aktualiais ES investicijų bei projektų įgyvendinimo klausimais.

Ragino greičiau panaudoti likusias lėšas
LR finansų ministerijos ES struktūrinės paramos valdymo departamento direktoriaus pavaduotojos Agnės Bagočiūtės teigimu, 2007 – 2013 m. Lietuva panaudojo 90 proc. (6,1 mlrd. eurų) ES fondo lėšų. Pagal gautų mokėjimų panaudojimo spartą visoje ES – Lietuva išlieka tarp lyderių. Tačiau specialistė perspėja, kad pernelyg dėl to džiaugtis nereikėtų, nes neaišku, ar lėšos panaudojamos efektyviai.
Vertinant pagal regioninio planavimo priemones, Šiaulių apskričiai buvo skirta apie 11 proc. lėšų, t. y. 268 eurai vienam gyventojui. Deklaruotinomis pripažintų ES lėšų dalis nuo pasirašytoms sutartims paskirstytų ES lėšų Šiaulių miesto savivaldybėje siekia 76 proc. Tarp Šiaulių regionų Šiaulių miesto savivaldybei teko didžiausia lėšų dalis – 34 proc., mažiausiai – Pakruojo rajono savivaldybei.
„Norėčiau paraginti jus šiek tiek pasitempti ir iki spalio 1 d. sėkmingai įgyvendinti neužbaigtus projektus ir panaudoti likusias lėšas, kad vėliau netektų galutinių rezultatų siekti savo lėšomis“, – komentavo A. Bagočiūtė.

Skatino lėšas naudoti efektyviau
Neretai Lietuvos miestų savivaldybės prašo ES paramos, aiškindamos, kad žino, kur ją sėkmingai investuoti. Be to, siekia gauti kuo daugiau. Tačiau ES struktūrinės paramos ekspertė primena, kad pinigai skiriami ne eilinių problemų sprendimui, bet bendrai regiono išsivystymo plėtrai. Todėl ragina išnaudoti visas galimybes tiek prisidedant prie efektyvesnio lėšų suplanavimo, tiek teikiant siūlymus ir pastabas dokumentų rengimui.
„Dažnai tarp regiono savivaldybių stengiamasi pasiimti kuo daugiau lėšų vien tam, kad galėtų pasakyti rinkėjams, jog gavo daugiausiai. Tačiau, taip neturėtų būti. Svarbiausią dėmesį reikia skirti priemonėms, kurios padėtų regionui vystytis, t. y. galvoti apie kompleksinius projektus, kurie prisidėtų prie viso regiono plėtros“, – pabrėžė ES struktūrinės paramos valdymo departamento direktoriaus pavaduotoja.
Ji sakė, kad dauguma regiono projektų yra orientuoti tik į konkrečią savivaldybę, todėl pasiekiamas nedidelis efektas regiono lygiu. Dažnai iškreipiama pati regiono planavimo esmė – pradžioje identifikuojamas projekto poreikis, o tik vėliau jis integruojamas į atitinkamus regioninius strateginius dokumentus.
„Situacija pasikeistų, jei ES fondų lėšos būtų labiau nukreipiamos į ilgalaikę pridėtinę vertę kuriančias investicijas. Būtų skatinamos tokios investicijos, kurios yra būtinos ir nesukuria papildomų sukurtos infrastruktūros išlaikymo kaštų iš valstybės ir savivaldybės biudžetų“, – patarė A. Bagočiūtė.

 
Straipsnių peržiūros
94551847
Į viršų