Jei nori kažką turėti, reikia investuoti. Taip nuostolingą Šiaulių oro uosto veiklą ne kartą teisino įmonės vadovai. Tačiau Šiaulių miesto valdžiai tokios taisyklės esą nė motais – reikalaujama pačių aukščiausių rezultatų, tačiau vos tik kalba pakrypsta apie finansavimą, skubama užsikimšti ausis. Vakar miesto valdžia pareiškė, kad jau gana drabstytis purvais: „taip atrodo, kad kalta tik Savivaldybė, kuri nieko nedaro, o įmonėje viskas vyksta puikiai.“ Ir tuoj suskubo aiškinti, kad Savivaldybė tikrai atseikėtų lėšų savo įmonei, jei tik būtų aišku, kad pinigai bus panaudojami produktyviai. Tačiau dabar, neva, nieko panašaus nėra – pinigai būtų paleidžiami vėjais.
Ingos KARYTĖS pieš.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ

Kas mėnesį krentama vis giliau
Vakar į Savivaldybės spaudos konferenciją atskubėjęs Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius informavo, kad vakare turės susitikimą su Šiaulių oro uosto atstovais, nes yra daug probleminių klausimų, kurių niekaip nepavyksta išspręsti. Vienas jų – nuostolinga įmonės veikla.
„Šiaulių oro uosto padėtis paveldėta iš pernai metų yra net ne bloga, bet labai bloga. Įmonė dirba nuostolingai. Ir kiekvieną mėnesį situacija vis labiau prastėja“, – teigė Eduardas Bivainis.
Kad tokie teiginiai neatrodytų tušti, Administracijos direktorius išsitraukė pluoštą lapų ir pradėjo analizuoti lenteles. Štai sausio mėnesį Šiaulių oro uoste aptarnauti 7 lėktuvai, 3 keleiviai, vasarį – 9 lėktuvai, 0 keleivių, 0 tonų krovinių, kovą – 4 lėktuvai, 0 keleivių, 0 tonų krovinių... Tokių kuklių apsukų nepakanka, kad įmonė galėtų džiaugtis pelnu. Nenorėdamas kristi į „bačką“ Šiaulių oro uostas per mėnesį turėtų aptarnauti ne mažiau nei 30 lėktuvų.
Apie tai byloja ir skaičiai. „2014 m. veiklos nuostolis – 885 106 litai. 2015 m. I ketvirčio nuostolis – 110 tūkst. Eur. Šiuo metu oro uosto skolos tiekėjams siekia 300 tūkst. Eur“, – teigė Šiaulių miesto savivaldybės atstovė spaudai Jūratė Rauduvienė.

Tegul kursuoja tušti autobusai
Tokius faktus išgirdę žurnalistai pradėjo kraipyti pečiais. Kaip čia yra, kad prieš kelerius metus įmonė dirbo pelningai, o dabar sparčiai ritasi į dugną. Gal problema, kad jie neturi turto?
„Įmonės vadovai irgi mums sako, kad va, mes neturime pastatų. Tačiau tie pastatai, jų turėjimas ar neturėjimas, niekaip nėra susijęs su tuo, kad Šiaulių oro uostas iki šiol neturi informacijos, nei kas pas juos skraidys, nei ką jie veš. Ir dabar tikėjimas, kad gal vėl grįš veršeliai, gal vėl kažkas Rumunijoje nepavyks...“ – piktinosi E. Bivainis ir pabrėžė, kad iš tiesų sėkmė nuo įmonės nusisuko tada, kai buvo prarastas veršelių eksportas į Izraelį. Tačiau reikia ieškoti kitų kelių.
Tuo metu Šiaulių oro uosto vadovai, neva, prie namų darbų plušėti nesistengia – geriau rašo prašymus Savivaldybei, kad ši atrastų lėšų savo įmonei. „Raštai pilasi nesustodami... Yra prašymas įrenginėti autobusų trasas, paleisti autobusų maršrutus, įrenginėti taksi aikšteles ir pan. Tačiau kol kas negauname jokio loginio paaiškinimo, kada prasidės pirmieji keleivių srautai. Yra tik noras, kad tuščiai kursuotų autobusai, nes galbūt taip bus pritraukiami keleiviai. Aš nemanau, kad pirmiausia reikia paleisti autobusus, o tada diskutuoti apie tai, iš kur paimsime keleivių“, – savo poziciją dėstė Administracijos direktorius.

Ieškos privataus investuotojo
Panašu, kad kol kas Šiaulių miesto valdžia į savo įmonės prašymus neatsilieps. Norima konkrečios vizijos, kam ir kaip būtų panaudoti prašomi pinigai. „Tokia įmonė negali būti vaikų darželis, kai mes turėtumėme auklėti vaikučius. Įmonė turi turėti normalų metinį veiklos planą su aiškiomis kryptimis“, – įsitikinusi miesto valdžia.
Kadangi kol kas jokių konkrečių įmonės planų nesimato, valdžios atstovai patys bandys imti jautį už ragų. „Net toje pačioje mūsų koalicinėje programoje yra parašyta, kad be privataus investuotojo sunku būtų įsivaizduoti mūsų oro uosto plėtrą. Tai mes bandysime šnekėti, kad būtų bandoma pritraukti kažkokią rimtą krovinių kompaniją, kuri čia investuotų, o pati galėtų naudotis oro uosto infrastruktūra. Tas principas veikia daugelyje Vakarų valstybių, tad dviračio čia nereikia išradinėti“, – teigė nuo vakar Administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas pradėjęs eiti Martynas Šiurkus.
Idėja gal ir nebloga. Tačiau ką Šiaulių oro uostas gali pasiūlyti privatiems investuotojams, jei jis nieko neturi? „Investuotojui yra svarbūs sandėliai, jie nebūtinai turi būti pačioje oro uosto teritorijoje. Kaip žinia, su Šiaulių oro uostu ribojasi ir logistikos centras ir laisvoji ekonominė zona. Tai tų galimybių yra...“ – sakė M. Šiurkus ir patikino, kad svarbiausia imtis veiksmų. Kaip tinkamą sekti pavyzdį jis įvardijo Lenkiją, kur didžiausia pasaulyje internetinė parduotuvė „Amazon“ nusprendė atsidaryti sandėlius.

Čia bažnytkaimis, ne Niujorkas
Kol valdžios atstovai svarsto, kaip galima išgelbėti savo įmonę, Šiaulių oro uosto vadovas stebisi dėl nuolatinių jam svaidomų priekaištų. „Jeigu šitas oro uostas būtų Niujorke ir pasikviestų meras įmonės vadovą bei pareikštų priekaištus, kad iš oro uosto neskraido lėktuvai, tai tokį įmonės vadovą reikėtų iš karto atleisti ir visą jo komandą išvaikyti. Bet jeigu miestas yra bažnytkaimis ir norima turėti tarptautinį oro uostą, reikia pirmiausia jį sukurti. O toks objektas, kaip žinia, reikalauja rimtų investicijų, reikalavimų, licencijų... Žodžiu, tai velniškai brangus verslas. Bet jis atidaro vartus į pasaulį ir į investicijas“, – kiek anksčiau „Šiaulių naujienoms“ teigė aštuonerius metus Šiaulių oro uostui vadovaujantis Romas Mikšys.
Jis tikino, kad didžiules viltis yra sudėjęs į naująją valdžią, atskleidė planus, kad ketina vykti į Vilnių tartis su bendrove „Air Lituanica“, kad ši iš Šiaulių vis dėlto atliktų bandomuosius skrydžius į svečias šalis. Šiuo metu renkama informacija apie tai, į kokius kraštus iškeliavę daugiausia Šiaurės Lietuvos gyventojų. Tokie skrydžiai galimai būtų vykdomi kalėdiniu laikotarpiu.