Su Šiauliais yra susijęs žemaičių garlėkio išradėjas Aleksandras Griškevičius.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Šiaulių istorikas Vilius Puronas teigia, kad jei jau reikia Šiaulių oro uostą „perkrikštyti“, tai tik žemaičių garlėkio kūrėjo Aleksandro Griškevičiaus vardu. O dar geriau vietoj to įsteigti oro uoste orlaivių muziejų.
Būrys oro uosto „krikštatėvių“
Praėjusiems metams einant į pabaigą kažkodėl Vilniuje, Seime, kilo noras Šiaulių oro uostą pavadinti kitaip – suteikti jam JAV prezidento Ronaldo Reigano vardą. Kadangi „krikštatėviu“ pasišovęs tapti Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris net nežinojo, kuriam – kariniam ar civiliniam - oro uostui velionio prezidento vardą siūlo, šios vardynos atrodė kaip mažų mažiausiai nesusipratimas, vos ne pokštas.
Tačiau pasirodo, kad kuo keistesnė idėja, tuo didesnio susidomėjimo sulaukia.
Dabar jau ir kitas seimūnas siūlo karinį oro uostą „krikštyti“ jau lietuvių kilmės amerikiečio lakūno Felikso Vaikaus vardu. Lakūno, kuris 1935 metais sėkmingai pakartojo S. Dariaus ir Girėno skrydį per Atlantą.
Dar kiti – jau ne seimūnai – rimtais veidais svarsto kitų tarpukario Lietuvos lakūnų, ypač tų, kurie vienaip ar kitaip buvo susiję su Šiaulių oro uostu, kandidatūras...
Šiauliečiai tik galvas kraipo: kam tas vardas, jei čionykščiams jis visada buvo ir, matyt, liks Zoknių, o ne čionykščiams – Šiaulių oro uostu.
Jei jau vadinti – tai aviacijos pradininko vardu
Nekraipo galvos tik dizaineris Vilius Puronas, pripažintas Šiaulių istorijos žinovas, ir siūlo savo kandidatą – aviacijos pradininką Lietuvoje, žemaičių garlėkio išradėją Aleksandrą Griškevičių, kuris ne tik kad pusę amžiaus anksčiau už brolius Raitus pakilo į orą, bet ir artimais ryšiais yra susijęs su Šiauliais.
„Visa nelaimė, kad jo pavardė sunkiai ištariama užsieniečiams ir kad kitas Griškevičius mūsų širdyse dar gyvas“, - juokauja Vilius Puronas ir čia pat rimtai išdėsto tokio pasirinkimo argumentus.
Aleksandras Griškevičius 1843-1855 metais sukonstravo keletą orlaivių, knygoje „Žemaičio garlėkys“ išsamiai aprašė valdomą aerostatą, jo darbais rėmėsi kiti išradėjai, kurdami savo lėktuvus, valdomus balionus. Ir iki šiol susidomėjimas jo aparatais nemažėja – „Šiaulių naujienose“ balandžio 27-ąją aprašyta, kaip Ženevoje buvo sukonstruotas žemaičio garlėkio dublikatas.
Be to, Aleksandras Griškevičius ne tik dešimt metų Šiaulių rotušėje dirbo sekretoriumi, bet būtent čia 1855 metais ir išbandė vieną iš savo skraidymo aparatų.
„Todėl šnekant apie mūsų oro uosto pervardijimą, ši pavardė nėra pati paskutinė, o kaip tik pirmoji“, - daro išvadą Šiaulių istorikas-dizaineris.
Vietoj vardo – geriau muziejus
„Tačiau blogiausia tai, kad aš negaliu pateikti argumentų, kodėl oro uostas negali ir toliau vadintis Zoknių vardu, nes nežinau, iš kurios pusės šita psichozė užėjo viską pervardyti“, - kartu prisipažįsta Vilius Puronas.
Tačiau išdėsto argumentus, kaip, jo nuomone, turėtų būti aviacijos pradininkas Aleksandras Griškevičius įprasmintas pasauliniu lygiu.
„Reikėtų pasatatyti garlėkį ties įvažiavimu į oro uostą arba įsteigti muziejų, kur tarp kokių penkiolikos lėktuvų garbingiausioje vietoje būtų pastatytas garlėkys, - siūlo Vilius Puronas. - Juk ten ir iš visų pasaulio kraštų kariškiai suvažiuoja, ir ten galima miesto svečius vedžioti. Juolab kad ateityje gali būti Šiaulių oro laivynas, kaip kad Klaipėdoje yra jūrų laivynas.“
Dėl oro laivyno ateities dizaineris neabejoja, nes Lietuvos aviacijos istorijoje dar niekam nepavyko Šiaulių pralenkti.
Juk Šiauliuose dar 1801 metais iš Didždvario pakilo pirmasis oro balionas – Vilniuje tik 1907-aisiais. 1841 metais Aleksandrijos dvaro atidarymo proga oro balionas buvo paleistas su tarnais, kad jie mėtytų iš Varšuvos, Berlyno ir Sankt Peterburgo atvykusiems svečiams saldumynus. O ir pirmasis Lietuvoje lėktuvas nusileido kaip tik Šiauliuose – laukuose.
Tad Viliaus Purono nuomone, jau po poros metų mūsų oro uostas gali švęsti šimto metų jubiliejų.
