Savivaldybės įmonė „Tarptautinis Šiaulių oro uostas“ yra viena iš nedaugelio valdiškų įmonių, dirbančių pelningai ir turinčių potencialą plėstis, jeigu tik miesto valdžia nesužlugdys šios galimybės taip, kaip buvo padaryta su kitomis Šiauliuose veikusiomis įmonėmis.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Mindaugas LAURINAITIS
Šiaulių civilinį oro uostą Karinės oro pajėgos grūda už betoninės tvoros. Nors buvo pasiektas susitarimas, kad teritorija civiliams ir kariškiams pavyks dalintis, miesto valdžia beveik nepajudina nė piršto, kad neprarastų kone paskutinio miesto ekonomikai naudingo objekto. Praradus ne tik tarptautinę geležinkelio magistralę, bet ir oro uostą, Šiauliai liks tik gūdi provincija.
Oro uostas atsidūrė už tvoros
Ketvirtadienį vykusiame miesto valdžios susitikime su į Šiaulius atvykusia Seimo Pirmininke Loreta Graužiniene buvo akcentuotas Šiaulių civilinio oro uosto klausimas. Zokniuose esantis oro uostas priklauso Lietuvos karinėms oro pajėgoms, tačiau dalį teritorijos Karinės oro pajėgos pagal panaudą yra perdavę Šiaulių miesto savivaldybei, kurios įmonė ten priima krovininius oro lainerius. Kariškiai pareiškė norą, kad civilinio oro uosto teritorija nuo karinės būtų atskirta betonine siena.
Tačiau problema, kurią įvardino meras Justinas Sartauskas, yra ta, kad jeigu tokia siena bus pastatyta, civilinis oro uostas praras lėktuvus. Pakilimo-nusileidimo takas priklauso kariškiams, jų teritorijoje yra ir peronas. Tad jeigu bus pastatyta aukšta betoninė siena, didesni krovininiai lėktuvai negalės patekti į civilinio oro uosto teritoriją. Vien iš tokiais lėktuvais vykdomų tarptautinių krovinių pergabenimo Šiaulių civilinis oro uostas pernai buvo antroje vietoje visoje šalyje ir turi tendencijų tapti daugiausia krovinių pergabenančiu oro uostu. Bet šiam rezultatui pasiekti reikia išplėtoti oro uosto teritoriją.
Švaisto galimybes
Vakar dėl šio klausimo J. Sartauskas vyko su vizitu pas Krašto apsaugos ministrą, bendrapartietį Juozą Oleką. Beje, šis klausimas jau buvo keltas anksčiau ir buvo pasiektas teigiamas susitarimas, kurį patvirtino dabartinis KAM ministras. Tačiau miesto valdžios abejingumas bei dvigubų standartų politika gali lemti, kad Šiauliai praras ne tik „Rail Baltica“ ar kitus strategiškai naudingus objektus, bet ir civilinį oro uostą.
„Prašau aiškiai atsakyti dėl oro uosto išvystymo plano. Dokumentai įrodo, jog yra pasiekta pažanga ir tvora nebus perkeliama į oro uosto vidų. Pastaruoju metu Savivaldybė epizodiškai vykdo veiklą naudodama dvigubų standartų taktiką. Noriu būti tikras, kad tvoros oro uosto teritorijoje klausimas yra išspręstas. Būtų visiškai neaišku, jei miestas prarastų ir vėžę („Rail Baltica“) per savo ar artimą teritoriją (Radviliškis–Joniškis), ir oro uosto išvystymo galimybę“, – raštu į darbo grupės, skirtos oro uosto plėtrai, pirmininką vicemerą Jurą Andriukaitį šią savaitę kreipėsi Šiaulių miesto tarybos narys Artūras Visockas.
Padėjo parašą
Remiantis Krašto apsaugos ministerijos ketinimų protokolu, kurį 2009 m. rugsėjį pasirašė tuometinė KAM ministrė Rasa Juknevičienė ir tuometinis Šiaulių miesto meras Genadijus Mikšys, vienas iš punktų skelbia, kad „vadovaudamasi NATO reikalavimais, Savivaldybė aptveria pažymėtos teritorijos dalį, kuri ribojasi su (kariškių) teritorija, ir perkelia kontrolės postą į oro uosto teritoriją“. Būtent šis protokolas bei G. Mikšio parašas ir gadina visą situaciją.
Kaip ketvirtadienį žurnalistams teigė dabartinis miesto meras J. Sartauskas, svarstoma, kaip šį parašą anuliuoti. Meras raštu 2013 m. birželio 27 d. kreipėsi į KAM ministrą J. Oleką su prašymu peržiūrėti Vyriausybės nutarimus ir patikslinti oro uosto teritoriją. Į ką ministras po mėnesio raštu atsakė teigiamai. „Ministerija, atsižvelgdama į rašte išdėstytas aplinkybes, pritaria, kad būtų patvirtintos ir patikslintos Šiaulių karinio aerodromo ribos ir plotas“, – teigiama J. Oleko pasirašytame rašte.
Turi pranašumą
Kaip Seimo Pirmininkei pažymėjo meras J. Sartauskas, Šiaulių oro uostas prieš kitus šalies oro uostus turi milžinišką pranašumą – čia mažiausi oro uosto aptarnavimo kaštai, o pakilimo-nusileidimo takas yra paruoštas visą parą. Tačiau kažkodėl valstybė šito nenori matyti ir viską planuoja Kaune ar kituose šalies oro uostuose. Kaip Savivaldybės valdoma įmonė, civilinis oro uostas iš krovinių pervežimo gaudamas pelną papildo ir miesto biudžetą (ši įmonė viena iš nedaugelio Šiaulių valdiškų įmonių, dirbančių pelningai). Bet kariniams objektams galioja kiti standartai, su kuriais reikia taikstytis.
„Jūs gal ne visai teisingai informuojate Seimo Pirmininkę apie šią situaciją. Teisingai paminėjote vieną faktą – karinis oro uostas. O jis turi išpildyti kariniam oro uostui keliamas sąlygas. Ir tos tvoros, apie kurias šnekate, yra suderintos detaliajame plane, jos būtinos tam, kad karinis oro uostas išliktų kariniu. Jums yra perduota dalis teritorijos. Turėsite užsitverti ją tvora, tai ne mūsų pačių išmislas. Nenorim užkirsti jums kelio, bet yra tam tikri standartai, kurių turime laikytis. Juos apibrėžia buvimas NATO ir karinėse oro pajėgose, reikia užtikrinti saugumą. Tikiuosi, kad derybos su ministru bus sėkmingos. Bet ta pozicija, kurią preliminariai išdėsčiau, nepasikeis“, – susitikime su Seimo Pirmininke ketvirtadienį merui J. Sartauskui neapsikentęs išdėstė kartu atvykęs atstovas.
