Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparniai pagal sutartį dalyvauja donoro organų gabenimo operacijose. 
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Kiekvienais metais spalio antrąjį šeštadienį minima Pasaulinė organų donorystės ir transplantacijos diena. Šią dieną siekiama paskatinti žmones būti donorais ir taip išgelbėti kitų gyvybes. Kiekvienas žmogus, norintis tapti donoru, turi užpildyti donoro kortelę. Pasirašyti sutikimą galima bet kurioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.

Vienas donoras gelbsti 7 žmones
Mediciniškai nustatyta, kad vienas potencialus donoras gali išgelbėti net septynių sunkiai sergančių žmonių gyvenimus ar pagerinti jų gyvenimo kokybę, tačiau dažniausiai tam kategoriškai prieštarauja artimieji. Šiaulių ligoninės Chirurginės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus medikai šiais metais į Lietuvos transplantacijos biurą kreipėsi net 8 kartus. Diagnozavus galvos smegenų funkcijų išnykimą ir gavus artimųjų sutikimą, organų donorystei buvo rengiami 5 pacientai. Gydytojų teigimu, ne visada paciento artimieji pritaria galimai organų donorystei. Taip pat ne visada donorystei tinka ir paciento organai.
Šiuo metu Šiaulių regione sutikimą donoro kortelei gauti užpildė ir organų donorystei pritaria - 1 811 gyventojų. Lietuvoje organo ar audinio transplantacijos laukia 456 recipientai. Šiaulių apskrityje - 47. Šiais metais dviejuose transplantacijos centruose Vilniuje ir Kaune buvo atliktos 127 organų ir audinių transplantacijos. Šiaulių apskrities gyventojams buvo persodinti 9 organai ir audiniai (1 kepenys, 2 inkstai, 2 širdys, 1 širdies – plaučių kompleksas, 3 ragenos). Inkstai ir širdies–plaučių kompleksas buvo transplantuoti Šiaulių miesto gyventojams, o širdis ir ragenos - Joniškio miesto gyventojams.

Svarbi kiekviena minutė
Organų donorystės ir transplantacijos procese dalyvauja gausios pajėgos: ne tik gydytojai, bet ir Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparniai, greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, policininkai. Donoriniai organai specialiuose konteineriuose sraigtasparniais skraidinami iš ligoninės į transplantacijos centrą. Chirurgijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėja anesteziologė-reanimatologė Rasa Bracaitė sako, kad dažniausiai potencialūs donorai į ligoninę patenka po rimtų galvos traumų ar hemoraginių insultų.
„Kai paciento būklė pablogėja iki gilios komos ir nėra tam tikrų fiziologinių funkcijų, šaukiamas konsiliumas. Pacientui atliekami tyrimai, kurie padeda konstatuoti smegenų mirtį. Jei po vertinimo konstatuojama smegenų mirtis, atliekami organų tikrinimai, kurie gali būti tinkami donorystei“, - sako R. Bracaitė.
Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktorė Vaiva Makštutienė džiaugiasi, jog dabar žmonės kiek pozityviau žiūri į donorystę. Gydytojams sunku psichologiškai. Žinią, kad žmogus mirė, labai sudėtinga pasakyti artimiesiems. Gydytojai, kurie praneša apie galimybę artimojo organus paaukoti donorystei, turi turėti psichologinių žinių“, - sako V. Makštutienė.

Donoro kortelė – tik pritarimas
V. Makštutienė sako, kad žmonės, kurie pasirašo donorų kortelę, nebūtinai ir taps donorais, nes kiekvienu atveju yra atsiklausiama artimųjų. Net jei velionis buvo pareiškęs, kad po mirties norėtų, jog jo organai būtų naudojami donorystei, artimiesiems nesutikus, organai donorystei nėra skiriami. „Donoro kortelė, tai tik pasakymas apie pritarimą donorystei, tačiau viską sprendžia artimieji. Todėl žmonės neturėtų bijoti užpildyti donorystės kortelės. Nelaimės atveju artimiesiems žymiai lengviau apsispręsti žinant velionio valią, tačiau apsisprendimo momentu artimieji nėra skubinami“, - sako V. Makštutienė.
Nacionalinio transplantacijos biuro koordinatorė Respublikinėje Šiaulių ligoninėje Chirurginės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus gydytoja anesteziologė-reanimatologė Stasė Sergedaitė sako, kad kai jau sukviečiamas trijų gydytojų konsiliumas, pirmiausia yra stebimi 7 paciento gyvybiniai refleksai. Jei jie visi neigiami, po 24 valandų konstatuojama mirtis. Jau po pirmojo konsiliumo galima atlikti 4 pagrindinių galvos kraujagyslių angeografinį tyrimą. Jei nėra kraujotakos, taip pat konstatuojama smegenų mirtis. Kuo greičiau nustatoma smegenų mirtis, tuo mažiau laiko lieka apsispręsti dėl donorystės. S. Sergedaitė sako, kad dažnai artimiesiems yra geriau išlaukti, kad jie galėtų suvokti artimojo mirtį ir tada spręsti donorystės klausimą, nes žinia apie staigią mirtį sukelia šoką.

Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojai sako, jog trūksta gyventojų pasitikėjimo, nors pastaruoju metu keičiasi požiūris į donorystę.
Linos ABROMAVIČIENĖS nuotr.