Asta VOLKOVAITĖ

Prieš  porą dienų mieste kietųjų dalelių ore koncentracija Šiauliuose šiemet viršyta jau 36-ąjį kartą. Šie rezultatai patvirtino, kad šiauliečiai kvėpuoja labiausiai šalyje užterštu oru. Pastaruoju metu žemės ruožas, kuriame stovi oro kokybę matuojantis aparatas, laistomas keletą kartų per dieną – panašu, kad taip valdininkai mėgina apmauti prietaisus ir „švarinti” miesto orą.

Medikai tikina, jog kvėpuodami kietosiomis dalelėmis užterštu oru ne tik trumpiname savo gyvenimą, bet ir rizikuojame susirgti sunkiomis ligomis –  net vėžiu.

Šiauliečiai nesiliauja stebėjęsi, kad mieste neslūgstant karščiams gatvių laistytojai itin pamėgo gatves aplinkui centrinę turgavietę. Anot gyventojų, bendrovės „Specializuotas transportas” darbuotojai nešykšti vandens Žemaitės ir Aušros alėjos gatvių sankryžoje esančiam trikampiui, kur stovi vienintelė oro tikrinimo stotis visame mieste.

„Suka ir suka ratus ne kartą per dieną”, - pasakoja Kazimieras J. Aiškėja, kad ne šiaip sau. Aplinkos apsaugos departamento atstovai pripažįsta, kad gausus vietų aplink kietųjų dalelių matavimo įrenginius laistymas tikrai gali keisti oro matavimo stoties parodymus. Taip išeitų, kad gausiai laistant minėtąjį gatvės ruožą, Šiauliai oro taršos rezultatais galėtų rizikuoti nurungti net kurortinius šalies miestus.

Miesto oras matuojamas tik vienoje vietoje. Visoje šalyje orą tiria penkiolika aparatų, kurių stovėjimo vieta pasirenkama atsitiktinai. Valdininkai linkę manyti, kad oro matavimo įrenginys Šiauliuose yra pastatytas bene labiausiai užterštoje miesto vietoje.

„Rodmenys tikrai galėjo būti geresni, jei minėtoje vietoje, kur pastatytas oro matavimo įrenginys, automobilių eismas nebūtų toks intensyvus”, - svarsto Aplinkos apsaugos departamento vedėjas A. Kairys. Anot jo, oro taršai įtakos turi ir kiti dalykai.

„Sklaidos nebuvo, vėjas mažas, nepalankios oro sąlygos”, - priežastis apie kietųjų dalelių gausą ore vardija pašnekovas. Departamento vadovas paaiškina, kad, tarkim, pliaupiant lietui – drėkstant gatvėms oro tarša mieste nebūtų tokia didelė. Pasak pašnekovo, kietųjų dalelių ore itin pagausėja būtent vasarą.

Beje, sekmadienį  mieste oras nebuvo blogas – viešai skelbiami oro monitoringo Šiauliuose duomenys rodė, kad daugiau kaip pusę paros kietųjų  dalelių koncentracija ore neviršijo Europos Sąjungos ribinės vertės. Kietųjų dalelių koncentracija mieste buvo apie 40 ir kiek daugiau nei 40 mikrogramų kubiniame metre. Leistina norma – iki 50 mikrogramų. Praėjusią savaitę ši riba mieste viršyta ne vieną kartą.

Bendrovės „Specializuotas transportas” atstovai pagal sutartį su Šiaulių miesto savivaldybe įsipareigojo rūpintis gatvėmis. Susidaro įspūdis, kad minėtos bendrovės direktorius Rolandas Stanys gatvių laistymo grafikus slepia po „devyniais užraktais”.

„To grafiko jums neparodysiu. Gatvių pavadinimai... ir laistom”, - nukirto gatves laistančios bendrovės „Specializuotas transportas” vadovas. R. Stanio atmintis netrukus atgyja ir jis teigia prisimenantis, kad jo darbuotojai praėjusią parą gal net tris kartus laistė gatves. „Naktį, dieną ir gal rytą laistėm”, - giriasi minėtos bendrovės direktorius ir mesteli užuominą, kad informacija gali būti ir netiksli. „Sėdžiu kabinete, nežinau, tiksliai nepasakysiu”, - prisipažįsta R. Stanys.

Miesto gatves laistančios bendrovės vadovo paprašome atsiversti dokumentus ir nušviesti visuomenę. R. Stanys nei iš šio, nei iš to pradeda teisintis savo pareigomis. „Jeigu direktorius žiūrės visus galus, tai nespės visko suvaldyti”, - išdidžiai pareiškia bendrovės vadovas.

Šiaulių miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Andrius Androsovas teigė, kad miesto gatvės laistomos du kartus. Kodėl Žemaitės gatvėje laistytojai dažiau suka ratus? „Čia labai baisi vieta, šalia turgus, didelis eismas”, - aiškina minėto skyriaus vadovo pavaduotojas.

Paaiškėjo, kad tokia opi vieta Šiaulių mieste esanti vienintelė –  A. Androsovo žodžiais, daugiau išskirtinio dėmesio bendrovės  „Specializuotas transportas” atstovai jokioms kitoms miesto vietoms neteikia. „Čia skaudžiausia”, - liūdna gaidele tarsteli A. Androsovas.

Visgi valdininkas nemano, kad gausiau laistomas minėtas trikampis, kuriame pastatytas oro taršą mieste matuojantis aparatas, galėtų  pakeisti situaciją  ir „pagerinti” orą. „Nemanau, kad tai gali paveikti”, - išsisukinėja A. Androsovas.

Panašu, kad valdininkai tikrai turėtų būti suinteresuoti gerais meteorologijos aparato rodmenimis – kietosioms dalelėms viršijus leistinas normas kuriamos prevencinės priemonės gerai ištuštintų Šiaulių miesto savivaldybės biudžetą.

„Kietosios dalelės turi neigiamą poveikį kvėpavimo takams, bus poveikis ir visam organizmui, širdies veiklai bei nervų sistemai. Didėja rizika paūmėti ir visiems lėtiniams sutrikimams bei chroniškiems susirgimams”, - tvirtina Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos pavaduotoja Janina Jakuš. Anot pašnekovės, nuolat būnant aplinkoje, kurioje didelė kietųjų dalelių koncentracija, gali išsivystyti astma, bronchitas, ilgainiui – plaučių vėžys, širdies veiklos sutrikimai. Minėto skyriaus vedėjo pavaduotoja priduria, kad kietųjų dalelių poveikis sveikatai priklauso ir nuo amžiaus.

„Kuo jaunesnis vaikas, tuo kietųjų dalelių poveikis didesnis. Ypač kūdikiams ir vyresniems žmonėms. Tokio amžiaus žmonių imuninė sistema dar labili – žmonės jautresni susirgimams”, - pasakoja J. Jakuš. Specialistė kvėpavimo ligomis sergantiems žmonėms pataria arba pasilikti namuose, arba dėvėti apsaugines kaukes – respiratorius, galinčius kiek apsaugoti nuo kietųjų dalelių poveikio.

Minėto skyriaus vedėjos pavaduotojos žiniomis, kietųjų dalelių padidėjimas ore gali ne tik neigiamai veikti žmogaus organizmą, bet ir sumažinti vidutinę gyvenimo trukmę.

„Kietųjų dalelių koncentracijos padidėjimą ore sąlygoja meteorologinės sąlygos - ypač sausra, suintensyvėjęs kūrenimas šildant patalpas, automobilių srautai, netinkamai prižiūrimos gatvės bei kitos priežastys”, - paaiškina J. Jakuš. Pašnekovės nuomone, kietųjų dalelių koncentraciją atmosferoje galima sumažinti. Pasak J. Jakuš,  operatyvus ir kokybiškas gatvių valymas, laistymas bei automobilių srautų nukreipimas galėtų padėti kontroliuoti oro taršą.

Nežinia, kiek iš tikrųjų mieste būtų užterštas oras ir kokie dar liūdnesni galėjo būti oro matavimo prietaiso rodmenys, jei ne uolieji gatvių laistytojai.